Zistoir Laramé-dizyèm morso. Laramé lé mortibis krévatis est. Li rode alé dann syèl

26 mé 2018, sanm Justin

Ni an souvien la dèrnyèr foi Laramé lo vyé solda la nyabou éskiv la giyotine par shans vi son violon majik. Aprésa, li la parti bate karé d’isi d’laba, d’isi d’laba san fé trap ali par la loi pars so bann malfondé-la lété riskab koup son kolé pou d’bon so foi isi. Lo tan la pasé é in zour lo vyé solda la anval son kiyèr do boi. Sa i vé dir li lé mor pa vréman pa viéyès mé pars li l’arète réspiré. Mortibis, krévatis est. Son problèm éstèr, koman rant dann syèl.
L’avé inn foi, pou inn bone foi, mésyé lo foi, la manz son foi èk in grinn sèl.

Ala Laramé i lèv son kan, i kol shomin épi alalila dann shomin paradi. Oté shomin-la lé mové mi di azot : out pyé i bite dann galé ! La fré i tate aou pou vréman ! Arzout èk sa ou lé tousèl dann shomin. Konbienn tan ? In bon koup de tan sa lé sir, mé douman-dousman ou i fini par arivé. I paré la port paradi sé in zoli port do boi vèrni é mi pans lé ékri dsi : « Port lo paradi ». Laramé i ariv an plin dann milyé la nuite. Tok ! Tok ! tok ! li kongn dsi l lo port. Sin-Pyèr i ariv épi li domann : « Kik sé ou ? ». Laramé i réponn, li sé Laramé, li na in bon ami i apèl bondyé ; rouvèr la port siouplé. Mé Sin-Pyèr i rogard son bann liv épi li grate son tète épi li di « Laramé ? Ou mèm la fé dans lo prèt dann sapan ! Ou mèm té kondané a mor épi la éskivé. Dézolé ! alé l’anfèr. »
« L’anfèr, ». Laramé i répète : « Alé l’anfèr pou bril dann flam dofé . Zamé d’la vi ! Mi rès dann paradi moin. ». Sin-Pyèr i di ali lé bien domaz noré pa ariv ali sa si li l’avé fé travaye in pé son movèz tète kan k’i falé. Laramé lé dégouté épi finalman li di : « Alon nou, nou va oir koman l’anfèr-la i lé. »
Kriké Mésyé ! Kraké madam ! La klé dann mon posh ! Lataye dan out sak !

Laramé i ariv dovan la port l’anfèr. Lé marké dsi. Li déklar son nom. Oté ! Kan Grandyab i antan sé Laramé, li domann son bann manèv fèrm la port doub tour pars Laramé la lé mové mé zami. « Li la fé bate amoin lo kou dovan le loberj pou dé troi poiigné la sab dann son manzé. Fouté moi out kan Laramé ! Alé ousa ou i vé mé ou i rant ar pa dann mon l’anfèr. Ou la fé bate amoin dopi mon pyé d’kou, ziska mon boi d’rin é ziska mon rédiyon d’anba. Alé aou ! Fouté moi out kan. »
Lo vyé solda lé fatigé, lé dégouté ! Li ariv ziska par rogré té an avoir fé dans lo prète dann sapan é ziska an avoir fé bate lo dyab konm li la fé. Désann, monté ! Désann monté ! Li an pé pi. Li di an li mèm : « Kèl déstin mon vyé ! Plto k’fé amoin papa momon nora myé fé trap dé pti boi épi zoué dan la malpropté. »
La pankor fini.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus