Zistoir Laramé – troizyèm morso

7 avril 2018, sanm Justin

Ni souvien Laramé in l’ansien solda la kite l’armé é li lé si tèlman loin par raport son kaz li la pa nya bou rant shé li. Rozman li la fé la konésans in dalon, sanm pou li in pé sorsyé vi ké li té i gingn fé mirak. Sé konmsa li la ramas in rékolt mapinm an vitèss avan la plui i tonb pou gate lo z’afèr. Sé konmsa galman li la géri in vyé moun la maladi té i ménas fé pass ali koté d’tanto.

L’avé inn foi mésyé lo foi la manz son foi èk in grinn sèl.

Donk Laramé épi son dalon la fé konm in gran karé konm pou vizit la popilasyon. Laramé i tonm manèv lo boug mé lo pouvoir sé lo dalon néna é pa Laramé. Mé Laramé néna l’orgèye é li pans sé son pouvoir la pèrmète fé bann mirak. Poitan lo dalon la fine mète ali an gard, é la di ali : fé pa sak mi fé, fé solman sak mi done aou latorizasyon pou fèr.

Laramé lé bandé an trantsis é dsi son figir lo malkontantman lé marké. Akoz li va fé é moin mi fèr arpa ? Akoz li pans li pé fé é moin mi pé pa ? Lo gramoun i réponn ali solman : pars moin sé Bondyé é ou sé solman Laramé in vyé solda défroké la fine rotourn dann sivil. Laramé lé avèg avèk la kolèr éli di dann son fonnkèr : A bon ! Donk mi gingn pa fé mirak moin ! Donk ou tousèl i gingn fé in n’afèr konmsa . Ou va oir, sak ou va oir Laramé i di dann son kèr.

Kriké mésyé ! Kraké madam ! La klé dann mon posh ! La taye dann out sak !

Bondyé, vi ké lo dalon sé Bondyé pou vréman, i konpran lo zé Laramé é li vé mète lo Laramé a l’éprèv. Li di avèk lo ga : ou osi, ou va bate in gran karé par ou mèm, kaziman in tour di mond é ou va suiv mon konsign. Ou va fé sak mi done aou l’atorizasyon pou fèr mé ou i fèr ar pa sak moin pèrsonèl mi fé. La raz i mont dsi Laramé, méli fé konmsi de riyin n’été. Li di dann son kèr : nou va oir, nou va oir, sak nou va oir !

Laramé i komans fé son tour di mond par li mèm. Ala ké li ariv in l’androi demoun l’apré ramass mapinm. In rékolt vayan vèye pa koman . Néna dé tone édé tone zépi dann karo-la. Mé in ménas i vien dann syèl konm in l’alèrt gro plui. Laramé i dmann : Alor lé ga, lé bon l’afèr ?

In pé plis bann rékoltèr i tap ali. Zot i di ali konmsa : « Ou i domann anou si lé shoz i kol, alé oir ou mèm ou i oi dann syèl in bèl ménas gro plui, ou i oi pa nout rékolt lé riskab ète gaté pouri ? koman nou va fé si dann in néstan la plui i grinn konm grin janblon. Kosa nou va f é si nout rékolt lé pèrdi. Avèk kosa ni sava fé nout farine ? Avèk kosa ni sava fé nout manzé ? Épi nout mayi pété ! »

In l’idé i vien dann koko Laramé. Ala ké li di : si zot i fé amoin konfyans z’ot rékolt i sora sové, épi li krash troi kou atèr : tou ! tou ! tou ! pou bien amontr li di la vérité.

Kriké mésyé ! Kraké madam ! La klé dann mon posh ! La taye dann out sak !

Zot na ka done amoin in boite zalimète é avèk sa mi fé z’ot rékolt. Mi jir moin lé kapab fé in n’afèr konmsa. Bondyé dann syèl i di Laramé, Laramé, fé pa sak mi fé solman sak mi di aou fé ! si ou i vé, ou i pé done banna in kou d’min mé pa plis. Mé Laramé lé antété, li di dann son kèr : ou va trouvé si mi gingn pa fé sak ou la fé kan nou la bate in gran karé tour di mond.

(la pankor fini)

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus