Zistoir Laramé-uityèm morso. Problèm pou Grandyab

12 mé 2018, sanm Justin

Domaz mi koné pa tout bann trikmardaz Laramé, lo vyé solda. Domaz mi konète solman inn-dé bout sak li la fé dann son vi. Par raport, avèk lo tan, néna dé shoz i éfas dsi lo disk dir désèrtin moun - la myène galman. An touléka, sak mi ansouvien sé son trikmardaz avèk Grandyab.
L’avé in foi, pou in bone foi mésyé lo foi, la manz son foi èk in grinnsèl.

L’avé in zour Laramé i rant dann in réstoran-dizon plito in gargote-pou li manzé. Li asir dsi in shèz dovan in tab. Lo lobèrzis i vien oir ali é li komann sak l’avé pou li komandé : do ri bien blan, lo grin jone, kari bishik avèk in salad konkome. Oté ! Laramé-la l’avé bon gou pars konm mi oi, moin lé sir zot osi z’ot boush i komans fé d’lo. Komandé lé fini, konm toulmoun Laramé i atann son tour.
Ala son tour i ariv é mi pé dir azot vi la prézantasyon lo bann pla, Laramé i di, dann son kèr : « Zordi mi sava ranpli mon boujaron é pa pou plézanté ! ». Lo lobèrzis i mète lo bann pla dovan li épi i domann si li lé kontan. Laramé lé kontan ! Mé ala k’i ariv in n’afrèr inkroiyab : li la pankor komans manzé : tsiak ! In pogné la sab i tonm dann son manzé. Laramé i kriy l’obèrzis épi li signal l’afèr. Lo boug in pé zéné i fé lo nésésèr mé ala ké lo z’afèr i ariv ankor é ankor in kou. Tout demoun i komans gign la krintiv.
Kriké Mésyé ! Kraké Madam ! La klé dann mon posh ! La taye dann out sak !

Lo l’obèrzis lé dépité. Li di Laramé li koné pa kosa i ariv mé sanm pou li sa la pa in n’afèr natirèl. Laramé i fé pou répons : « Natirèl, pa natirèl nou va oir kisa i lé é sak i fé sa li va oir kosaksékosasa ».. Lo vyé solda i trap son sak majik konm zot i koné. Li anmar sa dann la kour avèk in poto épi li di :
« Mi vé sak l’apré fé sa, lé dann mon sak é anmaré. »
In néstan lo sak i gonf épi Grandyab lé anndan épi amaré-pars té Grandyab té apré fé la malis konmsa. Laramé i di avèk lo lobèrzis : « Apré manzé nou va okip ali ! ». Grandayb i ronf, i grogn i ménas, i di konmsa li sé lo dyab é i sa pa tardé sak la fé ali sa va antann son nouv èl. Laramé, la fé la guèr donk la ménas i fé dsi li konm lo dsi fètye sonz. Li manz bien é li kontant ali, pars lo kuizinyé dann lo lobèrj l’avé pa vol son droi pou fé la kuizine.
Kriké Mésyé ! Kraké Madam ! Koton mayi i koul, rosh i flote !

Fini manzé, Laramé I di dé-troi pèrsone lé la, trap shakin in boi pou bate mayi épi tapé. Tapé dir mé tap pa dsi la kord. Oté : Bann boug-la la donne lo dyab é pa arienk pou fé konprann. Lo dyab I kriy, lo dyab I irl, lo diab I grongn é lo kou I tonm mèm é sa I dir in bon koup de tan.
Toudinkou néna inn I fout in kou malèr mé oila li kass la kord. Grandyab la sort la-dan an fizé la travèrs an irlan par dsi bann toi. Mé li l‘avé gingn son kontan pouu vréman.
Laramé i kol shomin, avèk son sak, son fiziy épi son vyolon épi li sava… Uityèm morso la fini, mé nout listoir la pankor fini é névyèm morso i atann anou insésaman sou pé.

La pankor fini.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus