Services publics : l’intersyndicale appelle à la grève le 29 septembre
22 septembreA l’appel de l’intersyndicale CGTR, FO, CFDT, UNSA, Solidaires, CFE-CGC et CFTC
1 févrié 2020, sanm

Promyé bononm dsi la tèr téi apèl Iétsé. Li téi viv tousèl é li lété bien kontan, bien éré si zot i vé, pars li l’avé pa bézoin travaye pou viv. Li téi pass tout son tan pou fé bann éstatu téi rosanm ali bien. lo zour li la fini son dizèm éstatu, Bondyé la di inn an parmi son bann zésklavine :
- Mi vé tu maryé avèk Iétsé !
- Mé pé s’fèr pétète li vé pa, lo madam la réponn.
- Nou va bien oir. Ramène bann kalbass avèk toi : dan promyé kalbass néna lo froi. Toué va déb oush ali kan toi v’ariv dsi la tèr : Iétésé va gingn in gro kap-kap, é li va vni shof ali in pé koté toi.
- Si li bord pa koté d’toi, t’a déboush dézyèm kalbass : la-dan lé sho bouyan. Kan la shalèr va sorti Iétsé nora bézoin ton dé bra pou rafréshi ali..
Si li fé son mine an boudin, t’a rouv troizyèm kalbass : la-dan néna la soif. Li va d’mann a toi dolo ;
Si son tète lé ankor tro dir, rouv lo katriyèm kalbass : la-dan, néna la fain, é t’a prépar dovan li in gran manzé.
Si li vien pa pou manzé, fé sort bann moustik lé dann sinkyèm kalbass. Li va rode an prète ton lanba, konmsa moustik i pik ar pi ali.
Si li gingn éskiv bann moustik, ala sak va grate ali, dann siszyèm kalbass néna sa : va si tèlman fé soufèr ali, ké t’a gingn frote ali avèk la pomad mi done a toi la.
Si li vé pa ankor, touéi na ka fé sort l’annuiman sa lé dann sétyèm kalbass é moin lé sir li va rode ékout bann zoli zistoir. Mé solman si li vé pa ékout a toi rakonté va rèss a toi lo riyé. Li koné pa sa, é li va koss koté toi pou ékout sa épi pou émité.
Kan le madam l’ariv dsi la tèr, Iétsé la fé sanblan pa oir aèl. El la déboush kalbass lo froi mé Iétsé l’alime toutsuit in gran fé. El la dé boush dézyèm kalbass, sate nénna lo fé sho bouyan : li la kour dann la foré pou bann gran pyé d’boi rafréshi ali in pé.
El la rouv la soif mé li la trouv dolo dann ravenale-lo l’arb lo voiyazèrépi épi li la boir.
Kont la fain li la kass inn-dé banane é li la mèm pa rogard lo zésklavine apré kui manzé. Kan moustik la shapé, li la shass azot avèk son min épi li la baré pou k’i pik pa li. Kan démanzézon l’arivé li la grate ali dsi lo tron in gro pyé d’boi. Kont l’annuiman li la koup do boi é li la pa akout sak lo madam téi rakont.
Kan lo rir la sort dann dèrnyé kalbass é li la pété, li la boush son dé zorèye épi li la gingn somèye.
La pankor fini - dézyèm bout i tard pa i tard pa
A l’appel de l’intersyndicale CGTR, FO, CFDT, UNSA, Solidaires, CFE-CGC et CFTC
Des fonctionnaires parisiens viennent dans notre pays pour discuter de l’avenir de la canne à La Réunion
In kozman pou la rout
Conséquence du sabotage du plan d’autonomie énergétique depuis 2010
Manque d’anticipation et mauvaise gestion
Point 57 de l’ordre du jour de l’ Assemblée générale des Nations unies
Impact de la crise climatique mondiale dans notre pays
Projet de désindexation des pensions sur l’inflation
Forte houle : l’océan rappelle les limites du béton
2016-2026 : 10e anniversaire de la disparition de Paul Vergès.
Le monde a changé, et La Réunion ?
Le monde a changé, et La Réunion ?