Zistoir Tizan avèk lo fanm san tète-sinkyèm morso

28 désanm 2019

Kan la diréktris la rakont sa son mari, l’ot la di, li mazine in pé kisa i lé. Pars shak ané kan livèr i ariv néna in mouvman konmsa. Kèl mouvman d’apré zot ? I parétré sa sé in zistoir rant in famiy i apèl Oaro la mizèr épi la famiy « i zoué pa èk sa. »-in pé I di galman :”i grate pa l’ki.”.I parétré in zour, mésyé « I zoué pa èk sa »-"i grate pa l’ki si zot i vél’, l’avé antann dir la famiy Oaro la mizèr l’avé vann in térin épi mète lo moné d’ koté. Donk “I zoué pa èk sa “d’apré sak i di lété intérésé par larzan-la é an pasan koté la kaz bann Oaro, li la di lo bann moun téi mank ali si, téi mank ali sa, téi mank ali lo pourkoi é si lété posib mésyé Oaro i pouré avans ali in pé larzan a rann sito k’i gingn. - promi, ziré, krashé.
L’avé inn foi, mésyé lo foi, la manz son foi èk in grinn sèl !

Donk mésyé Oaro la mizèr l’avé diskite avèk son madam é lo madam la tonm dakor avèk son mari pou ède lo moun soidizan dann la difikité. I fo dir banna l’avé poin labitid frékant bann volèr é zot té i méfyé pa sifizaman. Pou zot sa lété d’moun parol é l’avé poinn rézon pou douté. Fransh vérité, la parol doné i ranplas papyé… Larzan prété, larzan ankésé lo lanprétèr la mète son bann z’afèr a zour, li la répar sak l’avé pou réparé. An finn kont li la mète tout sé z’afèr bien konm k’i fo. Mé oila, lo tan la pasé, é la famiy Oaro la pa vi lo rotour d’larzan. Mèm k’in zour lo madam – souvan défoi sé bann madam i fé lo bann démarsh dézagréab - la parti la kaz lo amiI zoué pa èk sa » pou domann ranplas ali son du, kisoi tout in kou, kisoi pézapé. Madam Oaro la tonb de o pars bann la réponn aèl : « Kèl larzan ni doi aou ? Ousa i lé larzan-la ? Ousa i lé o prèv ? » Sitèlman lo pov madanm la kon prann an mèm pa sink minite, pou son larzan téi falé èl téi rogard dann trou. Lété konmsi èl l’avé fouy in trou pou mète son moné dodan..
Kriké ! Kraké ! Kriké Mésyé ! Kraké Madam !

Dopi zourla la famiy i zoué pa èk sa la mont san aré, é la famiy Oaro la dsann firamézir, la dékaniyé. Dopi zour-la demoun la komans donn azot lo nom « La mizèr » l’apèl ali la famiy Mizèr sansa la Oaro la Mizèr é l’avé pi arien pou fèr pou fé romont azot lo kouran. Inposib monté ! Arienk désann zot téi gingn kontrèr la famiy volèr téi arète pa monté, téi réisi dann sé z’afèr é l’avé poin léshèk pou zot.
I di volèr i prospèr pa, é moin lé a d’mandé si sa lé posib vi sak moin la fine oir dovan moin. I di la famiy viktime la fé bonpé démarsh, la mèm parti oir lo prète épi bann sinp, épi bann tizanèr san siksé. Mèm in zour madam Oaro la komans fé novène dsi novène san rézilta. Lo larzan té parti définitivman. Aprésa lo madam la parti, la nuite di la priyèr koté léstatu la vyèrz l’avé tonm o t’an ba dovan légliz dann tan siklone karantuit. El téi di la priyèr mèm. El téi tourn sète foi otour d’léstatu, dann in sans épi dann in n’ot. Sé dopi so tan-la demoun la komans rakont listoir Fanm san tète é kan téi ariv livèr, kan i fé fré, é kan i fé noir bonèrdemoun la komans di : « In tèl la fé movèz rankont, l’ot la fé mové rankont, èl la vi vizyon, l’ot la sov sob kaz i koné pa ousa li la parti. » Ziska k’in zour in bivèr d’rak la di : « Li la vi lo fanm san tète é demoun la kroir ali pars dopi zour-la li la mète a bégéyé alé oir avan li téi bégèye pa ».

Sinkyèm morso la fini-samdi proshin nou vaoir lo sizyèm.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus