Quand le communisme chinois séduit l’Américain
13 juin, parLe monde a changé
14 désanm 2018, sanm

Tizane avèk Tizan i koné éstèr bann Grandyab i sava manz azot. Zot i koné i fo dégajé pars bann Grandyab lé bien désidé pou égzékite z’ot plan. Mé tizan lé malin. Kosa li sa trouv an kor pou shap dann in sityasion konmsa. Nou va oir sa d’inn éstan.
Lavé inn foi, mésyé lo foi, lamanz son foi èk in grinnsèl.
Kan garson grandyab té fine rotourn son kaz son zourné travaye fini, Tizan i sar koz avèk li :
« Mon bofrèr, mi pé domann aou in n’afèr,
- oui, lo bofrèr i réponn ;
- Bofrèr mi èmré fé in zé, konm i fé dann nout landroi. Mi voudré fé in pti panyé monté »
Garson Grandyab lé dakor pars li lé kiryé konète koman sa i lé… Fé in panyé la pa difisil, i sifi ou néna lozyé-sansa Shèvre fèye - sa in lyane sa épi i fo konète la téknik é sa Tizan la fine aprann fé avèk son famiy dopi étan pti. Vip ! Vap ! In domi-èr konmsa panyé lé fini.
Garson Grandyab i di : « Ou la fé in panyé é a park sa ? Kosa li néna d’éspésyal ? ». Bofrèr Tizan i di mon panyé lé mazik. Rant aou d’dan ou va oir. Bofrèr i rant dédan é Tizane avèk Tizan i mète a shanté/Ti panyé monté ! Ti panyé monté ! Ti panyé monté !.. ala lo panyé i mont : pli o lo pyé papaye, pli o lo pyé koko. Anlèr dannsyèl mé Garson grandyab i mète a kriyé : « Fé dsann amoin siouplé, mon tète i tourn, moin néna tournmann tète ».
Lo frèr avèk la sèr i rogard inn a l’ot ézot i mète a shanté : Ti panyé désann ! Ti panyé désann ! Ti panyé désann. Lo panyé i dsann ziska kéli poz atèr. Garson Grandyab lé rasiré kan li ariv atèr. L’èrla tizan i di : « Bofrèr ma sèr épi moin ni vé fé in tour dann panyé »
Garson Grandyab i di : « Sa la pa in fyon pou alé sa ? Si sé in fyon, moin mi di non ! » Mé Tizan i di ali : « Bofrèr ala in gran kord, kan nou v’ariv anlèr ou néna k’a ral dosi lo panyé va désann. Tout fason nou v’alé ousa ? Nou lé pa bien la ? »
Kriké ! Kraké ! Kriké Mésyé ! Kraké Madam !
Lo mari in pé rasiré i lèss son madam avèk son bofrèr mont dann panyé é lo dé i komans shanté : « Ti panyé monté ! Ti panyé monté ! Ti panyé monté ! ». Ala lo panyé i mont : pli o lo pyé papaye, pli o la mézon, pli o lo gran pyé koko. Garson Grandyab i ral dsi la kord mé la kord i shap rant son min, li kapote atèr, épi lo panyé parti.
Li pran lo sans lo van é li fish dann diréksyon la kaz la famiy Tizan. Kan zot i ariv laba zot i rakont sak la spassé zot momon. Zot momon i di : « Mon dé zanfan, alé la kaz voizine é bouz pa ziskatan mi di azot vien, pars avèk son grann janm lo mari Tizane i tard pa arivé ».
Koton mayi i koul, rosh i flote, l’avé inn foi pou innn bone foi mésyé lo foi la man z son foi èk in grinnsèl.
(Sinkyèm boute la fini, sizyèm i ariv san tardé - vantredi k’i vien)
Le monde a changé
Mézami dopi in boute tan mi parl la mizèr dann nout péi é pou kossa mi kroi pa kan v’ariv l’ané 2030 nou sar fini konbate so gran fléo i pèz dsi n (…)
In kozman pou la rout
Conclusion des négociations entre l’Union européenne et les pays voisins de La Réunion
Jusqu’à quand les territoires de l’océan Indien devront-ils se contenter d’ajustements à la marge alors que les secousses de la polycrise mondiale (…)
APE UE-Afoa : Après la clôture des négociations entre l’UE et les pays voisins
Au lieu de reproduire la France, les Réunionnais devraient s’inspirer de Madagascar
Retour sur le séminaire organisé par la Section PCR de Saint-Denis
Conséquence de la crise et de la pénurie de logements sociaux
Condoléances du Parti Communiste Réunionnais
Face aux difficultés de trésorerie à cause des retards de paiement
À la veille de la manifestation organisée par des élus devant la préfecture