Zistwar lontan, zistwar koméla

3 avril 2014, par Justin

In zour Dalida, zot i rapèl so santèz fransèz, aprè in tantativ suisid, i apèl sa inn TS, èl i arlèv toutafé, kan zournalis i dmann a èl koman él la viv sa, èl i fé po répons : « pa la pinn fé inn ékspérians si vi itiliz pa li po pi rokomans la minm soz » ; tromandi, la vi sé ékpérians si ékspérians ; ou fé in nafèr, lé bon ou lé pa bon po ou (ou po lé zot) ; rogard bien ; la prosinn foi, soi ou rofé pareyi soi ou fé diféraman.
La moin na légzanp bon pé mèr té fine èt bordé la Rényon (romark sak mi di po isi i pé apliké ayèr).
Li té mèr na 30 tan : dan lé zané 1980 dizon !

Déza son lékip lé pi lé minm boug (fanm) ; pars li la fé tèl kouyonad an 1985 ou 1988, adméton li navé 40 tan ; zordi oui arkalkil li arsarfé la minm kouyonad ?
Ou lé pa kapab konprann, lékspérians li la ginyé an 30 tan : tout sak li la apri ! Li la fine ét dépité ! Konseyé zénéral ! Konséyé rézional ! Li la fine konèt sé koué in kominoté d komine (daglomérasyon i di osi).
Zordi, nou lé fine numérizé, informatizé, avan li navé poin Internèt, ni Intranèt ; kalkil tout lozisiél li pé an avoir a sa dispozisyon ; mi di pa li va fé in bon politik ék lé nouvèl téknik informatik ék kominikasyon (NTIK), mé bayoun, sa va éd a li toudminm.

E na in bon pé dzafèr tout manièr li pé pi fèr, konm magouyaz larzan... sra pli difisil ; li konm sé kolaboratèr.
I donn a toué in sapit bidzé, égzanp la Kiltir, sa lé si in lozisièl, ki kalkil tout ; konbiin larzan ou nana, konbiin la fini dépansé ; konbiin i rès ; ou pé pa dépans pliss ke ou nana.
Sé lo minm zistwar ; zistwar lontan (si ou na in sou, oui pé pa dépans dé) ou zistwar koméla (tablo excél, formil matématik otomatik).
Anon fé konfians nout vié mèr té parti, é i arviin.
Sé la démokrasi.
Tout fason, sak i sava zordi, li pé arnnir domin !
Zistwar zordi i pé répèt domin !

 Justin 

A la Une de l’actu

Signaler un contenu

Un message, un commentaire ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus