
D’ète majeur ? Sa sé kékshoz i fé pèr azot ?
13 juin, parMézami, konm ni koné la droite rényoné i roganiz pou garde son bann plass pouvoir issi La Rényon é pou sa zot i ézite pa arfé lèv lo mor konm (…)
Zistwar Tikok, par Christian Fontaine… zistwar an kréol dann Témoignages -53-
7 mai, par
Lékol, na in marmay i apèl Gargoulèt. Li lé long konm in zingad, é li inm fé lo vantar. Lo san zot-dé Tikok i akord pa ditou. Dèk Gargoulèt i oi Tikok, li rod sot dési po tapé. Tikok i di pa Madanm Tibarik, akoz li inm pa soplinn*. Li profèr rézign ali, kour kasièt sak foi li bit si Gargoulèt…
In zour, in marmay pli kosto-i apèl Sankilo-i di Tikok :
« Tikok ! Aport zizib* po moin aprémidi, m’a vèy si ou ! M’a oir si Gargoulèt i tap ankor ! ». Laprémidi i ariv, Tikok i aport in voyaz* zizib po Sankilo : in boit karton plin ! Si lé zantrofèt, Gargoulét i débous, i fons su Tikok ! Kosa Sankilo i fé ? Zot i kroi li va défann Tikok ? Inn tior ! Dèk li oi Gargoulèt, li glis an zourit.
Tikok i bouy dan la raz ! Si telman k li gingn kouraz ! Osi, olèrd kouri konm dabitid, li rès la, an plin dvan Gargoulèt ! E li di : “Gargoulèt mounoir ! Mét la min desi moin si ou lé kapab !” Gargoulèt té atan pa in nafèr konm sa : li rés la, kami* konm inn vas ou lapo tir dlé avek ! Marmay lékol, skou isi, i antour é i kri : « Souk* ! » Gargoulèt i souk pa minm ! Alors Tikok i arpran favèr*, i rodi : “Alé ! Mèt la min si mon zépol si ou st’in nonm ! » Marmay osi, zot koté, i kri : « Oui, Gargoulèt ! Mèt ! Mèt ! »
Alors, Gargoulèt pli onté k’in sien volèr d’ zèf, i poz dousman son min si zépol Tikok. Pa sito pozé, Tikok i manz ali in maniok* dann koin zorèy, i savir ali ! Li la fine ariv atèr, Tikok i mont si li, i pilonn* ali tanksétasé ! Moman doné, Gargoulèt i kri « Tir ! » Marmay konm volay, i kri : « Non, tir pa ! Donn ali minm, don, Tikok ! ». Tikok i asèv donn ali dé-troi kou-d’poin. Apré sa, li larg, li lèv dobout, li agard ozalantour, é li di : « Sankilo, kilé ou ? Ot tour estèr ! M’amont aou vol mon zizib ! Espès gro kapon va ! »…
Dépi stan-la, marmay i respèk Tikok dan la kour lékol. E Gargoulèt, li, l’arèt fé lo vantar !
Mézami, konm ni koné la droite rényoné i roganiz pou garde son bann plass pouvoir issi La Rényon é pou sa zot i ézite pa arfé lèv lo mor konm (…)
En 2025, l’enveloppe des parcours emploi compétences (PEC), pour La Réunion, s’élève à 10 000 contrats avec un taux d’aide de l’État à hauteur de (…)
Mézami, mi panss in bonpé rantre nou i koné kozman-la pars étan pti nou la antann ali, l’èr-k’nou la grandi nou la antann ali ankor, astèr dann (…)
2004 – Paul Vergès (Alliance) est élu député européen. Ce 13 juin ont lieu dans notre pays les élections régionales. Pour la première fois, cette (…)
C’est avec soulagement que la Région Réunion a pris connaissance des informations communiquées par la Préfecture concernant les contrats Parcours (…)
La population de requins et raies, ayant des cycles de reproduction lents, a réduit de moitié depuis 1970 et 37,5% des quelque 1200 espèces sont (…)
La Commission européenne a approuvé le Pacte pour les océans ce jeudi 5 juin, afin de se présenter en leader mondial pour les océans, lors de la (…)
La Plateforme réunionnaise salue l’adoption définitive par l’Assemblée nationale de la proposition de loi de la sénatrice Audrey BÉLIM, visant à (…)
Mézami, mi koné pa si zot la romarké mé na d’moune i koz for, pétète pars zot i antan pa zorèye, pétète pars zot lé abityé travaye déor donk an (…)
Yèr mwin la lir dann Témoignages in poinn-vi lo mouvman rényoné pou la pé avèk la késtyon d’savoir si avèk lo zakor Répiblik Maurice –Grande (…)
Mézami zot la déza éssèye raytrap la kuisson in gato mal-kui ? Lé difissil konm fé bien pouss in plante la mal dékolé. Si in gato lé bien préparé, (…)
Mézami i paré la droite i rostriktir aèl apré la mortalité lanssien mèr Sin-Pyèr. El la trouv in nom : Nouvel’R. El la trouv in shèf : Mr (…)