Obsèques de Pierre Thiébault : un départ en chantant
4 juin, parNos peines
Zistwar Tikok, par Christian Fontaine… zistwar an kréol dann Témoignages -64-
21 juin 2025, par

Tou-lé-zan, dann moi zanvié-févrié, Tikok i sa rod gèp ek son bann kamarad. Zot i tras dann piton, la savann, la ravine… partou, é, souvandéfoi, i rotourn zot kaz ek in paké d’ zoli ni. Po partazé, lé fasil : sakinn i pran lo ni li la tiré. Ebin n’in zour, Tikok la gingn son… bou-t’né ! E in bou-t’né an tapok* ankor !
Kosa la fé, so zour-la ? Tikok i travers in karo zakasi. Tazantan, li arèt po li suiv in mèr i pik droit ek la gonm dan la bèk. Dé-troi foi konmsa, ziska tank li bit si in bel ni plat, pli larz in nti vann Malgas.
« Sé moin i tir ali ! » Zan-Lik i kri.
– Non ! Sé moin la vi promié » Tikok i di, brèz do-fé dan son zyé !
– Bin, oila l’ sifon ek lo zalimèt ! Tir ali ouminm, si ou vé ! » Zan-Lik i fé san fason.
– Non va ! Tikok, i arvir. Moin la pa bézoin d’ sifon ek zalimèt, moin ! »
Tout la bann i gèt Tikok in manir drol, zot zié ékarkiyé !
« Bin oui ! » Tikok i arpran, fier konm in kok batay ! San sifon konm san boukanaz mi tir ali, moin ! Sé papa la amont amoin ! La di konmsa : ou i pas la transpirasion partou si ou. Apréla, ou i sava si lo ni. Lodèr transpirasion i fé kour lo gèp ! »
– A bon ? in kamarad i fé. Bin, ésey ali, alors ! »
An-minm-tan, tout la bann i rogard azot rant zot, é i oi Zan-Lik i fé azot in kou-d’zié dan lèr d’ di azot :
« Bouz pa ! Na oir msié l’roi travay ! »
Alors, sétaki i tourn la tèt po pa ri, sétaki i mèt la min dvan la bous, sétaki i sif an rogardan anlèr !…
« Alé, Tikok ! Zan-Lik i di. Aprésa, grouy aou, ni sava, nou ! »
Tikok i perd pa la kart*, i tir son somiz, i fé inn-dé mouvman zimnastik dann soley. Apréla, li pas son min si son fron, si son figir, sou son kelkel*… partou, é li frot partou son kor ek la transpirasion. Apréla, li fé gonf son poitrine konm bann zouèr la bok*, é li sava droit si lo ni-d’gèp ! Li la pokor poz son min dsi, tout-suit bann gèp i lèv an boi, i fons si li, i moung ali si l’ pinpin*, si lo né, dann zié, dann tété… partou !
« Ay ! Ay ! Ay ! Monmon ! Monmon ! » Tikok i kri.
E li gingn lo santié siendan, li tras an dsandan, gèp touzour déryèr, li ! La fine ariv omoin in kilomèt, ou i antan ali ankor :
« O skour ! Lasasin ! ! »
Pandan-s’tan-la, son bann kamarad atèr po ri !…
A, Tikok, mounoir ! I fodra ou i transpir ankor, po fé sort lo gèp si zot ni !
Nos peines
In kozman pou la rout
Nouvelle illustration de la faillite du système néocolonial
Négociations internationales sur la lutte contre la crise climatique
Des aides publiques de la France possibles
Le 1er juin, le Sénat a adopté le Projet de Loi de Régulation de l’enseignement supérieur privé lucratif. Ce débat aurait pu être l’occasion de (…)
Au lieu de reproduire la France, les Réunionnais devraient s’inspirer de Madagascar
Retour sur le séminaire organisé par la Section PCR de Saint-Denis
Conséquence de la crise et de la pénurie de logements sociaux
Condoléances du Parti Communiste Réunionnais
Face aux difficultés de trésorerie à cause des retards de paiement
À la veille de la manifestation organisée par des élus devant la préfecture