Empêtré dans des guerres sans fin, Trump va-t-il accueillir Xi Jinping ?
22 juillet, parLe 14 mai, Trump était en visite en Chine. Il déclare publiquement : « Merci Xi Jinping pour cette faste réception. Je vous invite vous et votre (…)
Zistwar Tikok, par Christian Fontaine… zistwar an kréol dann Témoignages -49-
23 avril 2025, par

Promié tan, la kaz bann Biganbé navé dé piès minm parèy sad bann Maksimin, soman té kouvèr an tol. Malérèzman, siklone 48 la ni, la lèv lo ti bikok, la saroy sa an boit zalimèt, la dépoz sa anfoutan, bordaz la ravine laba.
Eré set’ané-la gramoun Biganbé lavé lésans zernionm ramasé : dé lestayon* èk détroi boutèy bien kasièt anlèr park poul. Tout-suit po tout-suit, li la kour la boutik sinoi, la vann lo pé 32 500 F CFA (té i vo plis ke sa, mé-soman kosa ou’a fé ? Kank ou la bézoin ou pé pa fé ti bous !) Séfé èk son ti lékonomi, gramoun Biganbé la yabou romèt son ti kaz dobout. La ziska azout dé piès ansanm. Té i artonm in paviyon kat piès ; troi piès planséyé, inn san plansé (la sanm an tèr, po lav lo pié an-ndan, lo soir). Apréla, la fami la grandi. An 62, Maryot la gingn son brové, la bèk in plas ranplasant lao Bézav. Séfé Madanm Biganbé la fé in rényon fami, la di :
« In métrès lékol i pé pa rèt dann kaz rienk kat piès !
– Konbien ou i gingn mèt, ou Maryot ? Biganbé la di.
– 10 000F » Maryot i di.
Lo kaz té i fé 6 piès so-kou-si. Pardovan, si la droit anpartan lavé la sanm bann gramoun èk sad bann ti zanfan. Dann milié té lo salon, ek lo tab-ron si in koté, in nti li dann koin po gromèr Tisia, apréla té i tonm lo salamanzé (té i vien n’bati) zistorézon : avansa, tout té i manz dan la kizine, asiz si in tabouré atèr. Déyèr, in sanm an tèr po lav lo pié épi po bann gran garson dor an-ndan. Koté, lavé la sanm bann fi épi in magazin po ramas tout zafèr zot i komans pran angro la boutik.
Po fini, lèrk Maryot la maryé en 65, té fine koz salon n’bal tout, soman gramoun Biganbé, Arsinn, Férié, Zilyinn tout banna, la di porézon : « La pa akoz Maryot lé métrès lékol, ni sar fé lo fièr zordi ! Anon fé in salvert*, na kraz larobé* tèr-la minm, nora plis lanbians, épi moin dépans ! ». Fami lo zann* osi la tonm dakor po in salvert. I fé k’ tout domoun la antouré, la donn la min, la parti rod fèy palmis, fèy koko, lantanié, banbou, fouzèr, tousala…Tikok, zot i pé kroir, té pa dernié po mont anlèr pié koko.
Lo salvert, ziskalèr, i artonm lo sétyinm piès lo kaz sis piès.
Le 14 mai, Trump était en visite en Chine. Il déclare publiquement : « Merci Xi Jinping pour cette faste réception. Je vous invite vous et votre (…)
La Franss la fé moné-la, lo 26 désanm 1945 pou son bann koloni dann tan-la… sa téi vé dir koloni franssèz l’afrik (colonies françaises d’Afrique) (…)
In kozman pou la rout
Une alimentation saine reste hors de portée de milliards de personnes
« La Voix des Origines : Ces géants qui ont pensé l’Afrique unie »
Retrouver un niveau de financement proche de 80 millions d’euros
Archéologie : Un campement d’invaincus découvert
Création du Port Sec III
Relance du projet ferroviaire
Washington grand bénéficiaire d’une éventuelle dissolution de l’Union européenne
Na pwin lontan mi oi dann télé, in lanjin apré boulvèrs in kour lékol. Mi domann amwin pou kossa io fé sa, sirtou kan ou la bétone la kour-la na (…)
315 emplois supplémentaires en trois mois