L’ONF au Port, il fallait le faire !
12 septembre2016-2026 : 10e anniversaire de la disparition de Paul Vergès, témoignage de Houssen Amode
Zistwar Tikok, par Christian Fontaine… zistwar an kréol dann Témoignages -77-
9 out 2025, sanm

Lèrk li la mont sizièm laba lékol Sinzozèf, Tikok la tonm si in profésèr prinsipal an-grinn a-pa-
di-koman, pa katogan in grin. Té in léspès ti pètsèk mové, vèy pa. An-plis-ke-sa pli kouyon son zong
doi-d’pié ! Li té i rod pèt pli o k’ son déyèr. Li té i koz fransé, li té vé fors son zélèv fé parèy. Li lavé in
tiktak pli visié ke li ankor. Li lavé rod ali in piès dé fran, lavé frot sa èk lo ros ziska tan k’ in koté i vien
lis, lis minm. Lavé mark « 6è B » dési koté lis-la.
Li té donn piès-la in marmay la koz kréol tèl rékréasion i komans ; lo marmay la koz kréol-la té
ésèy bos in ot marmay apo koz kréol po ardonn ali lo piès. Sistinm-la, té i roul konmsa ziskatan la klos
té i sonn po rant dan la klas. Sak lavé lo piès èk li, parlfèt la koz kréol an dernyé, li gingn in pinision dan
la klas.
Troi-kar-d’tan, té i fé aznou ali épi té i fé répèt ali 10, 20 foi : « Je suis français, je parle français ! »
Ek in sistinm konm-sa, mazine azot la inn èk la brouy té i mèt dann la rékréasion rant bann
marmay : dispit, lamayaz, gabar… té i pèt toultan, té i anfini pi !
Kalkil aou. Ou l’apo bien zoué balon èk out kamarad, dési térin siendan. Lèrk ou i zoué ou i san ou
lé lib, ou i san ou lé ou minm ! Ebin lé normal kozman kréol i sort, kréol pir-pork minm, souplé :
« Oté kitamèr, zoué pa an prèt, té. Pas in kou la boul, té !
– Ou la p’asé kas mon béki ou-la, totos ton monmon !
– M’a mont atoué zoué brital, moin, talèr ! »
Kosa i espas ? Ou i oi in marmay i débous an misouk déyèr in touf kamoni, ousansa déyèr kabiné.
Li kour dési ou, èk son bous an ki-d’poul, li di aou :
« Tiens la pièce pour toi : tu as causé créole ! »
Aou kosa ou i fé ou ? Ou ’a dispité ? I gingn pa : gro kréol i sap pli for ankor. Ou i rod tap lo
marmay ? La pa moiyen osi : sirvéyan i vèy aou tèr-laba. Ebin, ou i pran out piès, épi ou i tas manir souk
out kamarad. Si ou la pa gingné ou lé kit pou alé aznou dan la klas épi résit : « Je suis français, je parlerai
français ! »
Soman nadéfoi 1 , lo zafèr i tonm komik ! ek-sa, bèt é maléré an-minm-tan ! Lé konm n’in kou :
Tikok l’apo rand-kont son kamarad Aristid sak lariv ali ek son sien Miro. Konm li san k’ lo marmay na la
piès l’apo vey ali, li ésey larg son fransé, é li rakont : « O toi Auguste, écoute un peu ça ! Un jour, quand
l’arrive lo soir, j’ai anmarré Miro comme d’habitude avec lo poteau de la cuisine pour pas qu’il va ravager
les volailles du voisin ! Sur lo coup du grand matin, j’entend Miro hurler, hurler, hurler à la mort ! Alors,
j’ai enlevé vitement ma couverture dessus moi, j’ai sauté d’en l’air de mon lit à terre et j’ai parti voir.
Arrive côté de la cuisine, qu’est-ce que je vois ? Miro a déjà cassé sa chaîne et il rode courir ! Qu’est-ce
que j’ai fais alors ? Je perds pas la carte, et j’ai couru derrière lui. Je l’ai porsu, porsu tant pire qui
1 ansanm lo kestion « la pies » nou la rakonté dann dernié niméro TCR).
2
peut !… Tu crois que j’ai gagner lo rattraper, Auguste ? Ah oui, jamais ! Il a collé son chemin, il m’a
esquivé, l’animal !… Dans la journée, j’ai rodé mon chien partout. C’est seulement sur lo tard que je l’ai
trouvé la-haut sur lo pente-Savon. Il était crevé malheureusement ! Je magine qu’un monde l’avait donné
de la poison, et il avait anvalé, lo pauvre ! J’aimais bien mon chien… C’est regrettant !… »
Tikok la fini son zistoir. Larm dé-zié i koul dann son zié, mé an-minm-tan li lé fir : li la dni abou
rakont tout son zistoir an… fransé ! Malérèzman po li, lo marmay na la piès i prézant dovan li, a
s’moman-la, i donn ali lo modi ti kat-sou, é i di :
« Tiens ! Voilà la pièce pour toi !
– Mais, je n’ai pas causé créole moi, là ! » Tikok i fé an kolèr.
– Oui ! Oui ! Tu a causé français, mais seulement je t’ai bien veillé : il y avait un bon peu de mots
créole dedans !
– Lesquels ? Tikok i demand.
– Je ne répète pas, lo marmay i ropran, parce, après, tu me redonnes la pièce ! ».
Tikok st’in boug na gro kèr, sa ! Osi, li désid pous lafèr, é li aminn lo marmay dovan lo "profésèr
prinsipal". La, li esplik son ka. Lo profésèr i fé arpèt ali son zistoir d’ sien an n’antié. Tikok i arpèt konm
ke lété (li lavé si telman prépar ali avan !). A s’moman-la, kosa lo profésèr i fé ? Li romark minm pa ke
Tikok la di : « Anmarré… couverte… chappé… porsu » tousala. Li romark soman in mo kaziman pa an
travèr é li di :
« Tu mérites la pièce, petit Coq ! Car tu as vraiment parlé créole. Tu as dit : c’est regrettant, or, en
français on ne dit pas comme ça. On dit : c’est regrettable ! »
Lé pa foutan, sa !… Rozman, apré, po romont son moral, Tikok la dni abou antand sak in ot
profésèr la di ek lo pti pèt-sèk :
« Alé, Jacques ? Ou la pa asé fatig lespri band marmay ansanm out
Fransé ? Lès azot koz zot kréol, don ! Nou lé la Rénion, isi ! Epi, ou i
koné in nafèr, ou ? Lé pa konmsa, sirman, ou ’a déblok lintélizans band
zélèv po aprann fransé ! Si ou i pers in ferblan, koman oui vé do-lo i rèt
dann ferblan-la, apré ? ».
Christian Fontaine
2016-2026 : 10e anniversaire de la disparition de Paul Vergès, témoignage de Houssen Amode
Mézami opliss i sava, opliss léssanss lé shèr, opliss kréol lé dann malizé. Pa par raporte li mèm, mé par raporte in gran péi konm l’Amérik apré (…)
In kozman pou la rout
L’Union européenne appelée à agir contre la crise climatique
Impact des plateformes numériques US dans la baisse historique du niveau scolaire dans le système français en place aussi à La Réunion
Nos relations avec l’Europe
Impact de la crise climatique mondiale dans notre pays
Projet de désindexation des pensions sur l’inflation
Forte houle : l’océan rappelle les limites du béton
2016-2026 : 10e anniversaire de la disparition de Paul Vergès.
Le monde a changé, et La Réunion ?
Le monde a changé, et La Réunion ?