Un triple anniversaire de portée mondiale
18 juillet, par4 septembre 1996, 4 novembre 2016 et 12 novembre 2016
Zistwar Tikok, par Christian Fontaine… zistwar an kréol dann Témoignages -85-
6 séptanm 2025, sanm

Nou la déza di in kou ke tout zistoir k’i ariv an Frans, domoun i mèt sa si lo kont « Toto » osinonsa « Marius et Olive ». Tandik isi, la Rénion, i di sé « Tizan » osinonsa « Tatav Ti-kouto* » lotèr ! Poitan, souvandéfoi, sé Tikok lo " z’héros " d’ lo zistoir ! Amoink tout bann zistoir-la lé mantèr ; dan s’ka-la sa i fé parti « lo patrimoine universel » ! Lo pti morso ke n’i sa rakonté zordi si « La Bastille » st’in nafèr konmsa minm, bien sir !
Alors, n’in kou, lékol, lo mèt — Mésié Robèr — i di konmsa ke li sa koz si « l’histoire de France ». Tikok, promié débi, i kroi li sa rakont in « zistoir Manmzel Frans ». Alé-oir, ou ! Moman-doné, lo mèt i poz son bann zélèv la kestion : « Qui a pris la BASTILLE ? » Tout la bann i bès la tèt, i di pa arien ! Alors, Mésié Robèr i sanz tiktak : li gèt direksion Tikok, li di :
« Tikok ! Peux-tu me dire qui a pris la BASTILLE ? »
Alors, Tikok i lèv an boi, li réponn sék : « La pa moin Msié ! »
Na in pé marmay, alors, i rir an-dsou. Na in pé, o kontrèr, i di dousman :
« Ali minm, sa ! Soman li vé pa di ! »
Lo mèt i komans nervé, i arpoz lo kestion. Tikok, nervé parey, i ar-réponn, la min anlèr :
« Mi zir si la tèt mon monmon, Msié ! La pa moin la pran out PASTI ! Doman Ti-Milien ! Li na labitid volé tout sat li trouv ! »
Lo mèt i koné pi kosa i fo fé ansanm son bann zélèv ! Alors, li fé apel lo Direktèr lékol. Direktèr i ariv, i dmann kosa la fé « Voilà, Mésié Robèr i di, je leur demande qui a pris la BASTILLE et personne ne peut me lo dire ! »
Alors, kosa lo Direktèr i fé ? Li aminn lo mèt dann in koin, é li di lo boug dousman :
« Ne te fatigue pas pour si peu, Robert ! Puisque personne ne veut dire qui a fait lo coup, tout lo monde est coupable ! Alors, voici ce que tu vas faire ! C’est simple : tu prends de l’argent de la coopérative, et tu achètes lo sachet de PASTILLES volé ! »
Mésié Robèr i arvien pa ! Si telman ke, ariv son kaz, li téléfone linspektèr, aprésa lo vis-Rektèr. Tou lé dé i fé ali po répons aprosan konmsa :
« Je vous comprends, Monsieur ! Seulement, Monsieur votre Directeur a raison : il ne faut pas en faire un problème national ! Achetez des PASTILLES comme il vous l’a conseillé, et lo problème sera réglé. Les parents d’élèves ne vous en voudront pas ! »
Lo pov mèt dékol i konpran pi arien ! Soman, konm li té antété, é po fini ek sa, li anvoy in lèt « Au ministre de l’Education Nationale ». Troi moi apré, la répons i ariv, lé ékri si la « circulaire » :
« Madame, Mademoiselle, Monsieur*
* (Barrer la mention inutile)
Suite à votre lettre, j’ai l’honneur de vous faire savoir que votre requête a été accueillie avec bienveillance par mes services. Je vous fais parvenir, sous peu, cinq kilos de loriots pour compenser les préjudices subis. Considérations distinguées — Signé : Jean SAIRIEN »
Kinz zour aprésa, tout bann zélèv la parti lopital Sin-Pol port zoranz po zot mèt dékol, Mésié Robèr. E Tikok, po konsol ali, i di : « Estèr mi koné, Msié, ki la pran la BASTILLE an Frans. Malérèzman, la BASTILLE d’ la Réunion nou la pokor pran ! Mé bouz pa, sa va vnir ! ».
Mésié Robèr la sot d’anlèr son li atèr, li sa sov dé lopital po alé… sov la Rénion é délibèr ali ansanm zélèv é tout kamarad révolisionèr !…
Christian Fontaine
4 septembre 1996, 4 novembre 2016 et 12 novembre 2016
Mézami na pwin lontan mwin té apré rogard bann nouvèl lafrik… La politik biensir, la pé, la guèr, lékonomi é mwin la antann in konvèrssassion rant (…)
Démographie, mondialisation de l‘économie et innovation technologique
Investissement de 424000 euros en partenariat avec les fonds européens gérés par la Région Réunion
Réunion en Inde des ministres du Travail et de l’Emploi des pays du BRICS
Les entreprises recherchent-elles avant tout des spécialistes de l’IA ?
Archéologie : Un campement d’invaincus découvert
Création du Port Sec III
Qui peut prétendre à une antériorité à La Réunion ?
Relance du projet ferroviaire
Washington grand bénéficiaire d’une éventuelle dissolution de l’Union européenne
Na pwin lontan mi oi dann télé, in lanjin apré boulvèrs in kour lékol. Mi domann amwin pou kossa io fé sa, sirtou kan ou la bétone la kour-la na (…)