Zistwar Tikok, par Christian Fontaine… zistwar an kréol dann Témoignages -85-

Qui a pris la Bastille ?

6 séptanm 2025, sanm Christian Fontaine

Nou la déza di in kou ke tout zistoir k’i ariv an Frans, domoun i mèt sa si lo kont « Toto » osinonsa « Marius et Olive ». Tandik isi, la Rénion, i di sé « Tizan » osinonsa « Tatav Ti-kouto* » lotèr ! Poitan, souvandéfoi, sé Tikok lo " z’héros " d’ lo zistoir ! Amoink tout bann zistoir-la lé mantèr ; dan s’ka-la sa i fé parti « lo patrimoine universel » ! Lo pti morso ke n’i sa rakonté zordi si « La Bastille » st’in nafèr konmsa minm, bien sir !
Alors, n’in kou, lékol, lo mèt — Mésié Robèr — i di konmsa ke li sa koz si « l’histoire de France ». Tikok, promié débi, i kroi li sa rakont in « zistoir Manmzel Frans ». Alé-oir, ou ! Moman-doné, lo mèt i poz son bann zélèv la kestion : « Qui a pris la BASTILLE ? » Tout la bann i bès la tèt, i di pa arien ! Alors, Mésié Robèr i sanz tiktak : li gèt direksion Tikok, li di :
« Tikok ! Peux-tu me dire qui a pris la BASTILLE ? »
Alors, Tikok i lèv an boi, li réponn sék : « La pa moin Msié ! »
Na in pé marmay, alors, i rir an-dsou. Na in pé, o kontrèr, i di dousman :
« Ali minm, sa ! Soman li vé pa di ! »
Lo mèt i komans nervé, i arpoz lo kestion. Tikok, nervé parey, i ar-réponn, la min anlèr :
« Mi zir si la tèt mon monmon, Msié ! La pa moin la pran out PASTI ! Doman Ti-Milien ! Li na labitid volé tout sat li trouv ! »

Lo mèt i koné pi kosa i fo fé ansanm son bann zélèv ! Alors, li fé apel lo Direktèr lékol. Direktèr i ariv, i dmann kosa la fé « Voilà, Mésié Robèr i di, je leur demande qui a pris la BASTILLE et personne ne peut me lo dire ! »
Alors, kosa lo Direktèr i fé ? Li aminn lo mèt dann in koin, é li di lo boug dousman :
« Ne te fatigue pas pour si peu, Robert ! Puisque personne ne veut dire qui a fait lo coup, tout lo monde est coupable ! Alors, voici ce que tu vas faire ! C’est simple : tu prends de l’argent de la coopérative, et tu achètes lo sachet de PASTILLES volé ! »

Mésié Robèr i arvien pa ! Si telman ke, ariv son kaz, li téléfone linspektèr, aprésa lo vis-Rektèr. Tou lé dé i fé ali po répons aprosan konmsa :
« Je vous comprends, Monsieur ! Seulement, Monsieur votre Directeur a raison : il ne faut pas en faire un problème national ! Achetez des PASTILLES comme il vous l’a conseillé, et lo problème sera réglé. Les parents d’élèves ne vous en voudront pas ! »

Lo pov mèt dékol i konpran pi arien ! Soman, konm li té antété, é po fini ek sa, li anvoy in lèt « Au ministre de l’Education Nationale ». Troi moi apré, la répons i ariv, lé ékri si la « circulaire » :
« Madame, Mademoiselle, Monsieur*
* (Barrer la mention inutile)
Suite à votre lettre, j’ai l’honneur de vous faire savoir que votre requête a été accueillie avec bienveillance par mes services. Je vous fais parvenir, sous peu, cinq kilos de loriots pour compenser les préjudices subis. Considérations distinguées — Signé : Jean SAIRIEN »

Kinz zour aprésa, tout bann zélèv la parti lopital Sin-Pol port zoranz po zot mèt dékol, Mésié Robèr. E Tikok, po konsol ali, i di : « Estèr mi koné, Msié, ki la pran la BASTILLE an Frans. Malérèzman, la BASTILLE d’ la Réunion nou la pokor pran ! Mé bouz pa, sa va vnir ! ».
Mésié Robèr la sot d’anlèr son li atèr, li sa sov dé lopital po alé… sov la Rénion é délibèr ali ansanm zélèv é tout kamarad révolisionèr !…

Christian Fontaine

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 82e année


+ Lus