Zistwar Tikok, par Christian Fontaine… zistwar an kréol dann Témoignages -18-

Sèr laryaz, Tikok !

4 désanm 2024, sanm Christian Fontaine

Na in kou (Tikok té ankor pti (1) minm !) granmoune Biganbé i di konmsa li v’aminn son garson rod zerb ek li la bitasion. Fine sof kafé, li trap son bertel, li mèt paré tout. Li dèf Tanbi, lo pli bel toro li nana dann park, po li atèl ek sarèt. I trap Tikok, i lèv, i mèt dann késon. I pran somin, i mont !…
Tikok i manz kann, i rod piman, tousala (2). Son papa i koup in voyaz ti kann-frazèr, i ranpli sarèt… Ariv onz’èr par-la, zot i arpik an nsandan ! Astèr, kan lo sarèt lé bité, pi kestion d’ mèt zanfan-la an-lèr desi ! Alors, i mèt ali déyèr po vèy laryaz ! Granmoune Biganbé, li, devan, li tienbo ferdné toro-la pangar (3) i dériv akoz la pant lé rèd. Po asévé, la pli té fine tonm an grin-n’ poi granmatin : navé la bou partou !…

Ariv anlèr si la tèt la-bit-Deltel, granmoune-la i sobat ek Tanbi dvan, i kri :
« Tikok, mon zanfan ! Sèr laryaz : nou lé fine trap la pant !
– Lé bon, papa, m’a séré ! »…
Biganbé i oi bèf i dériv-dériv minm, li la pèr sarèt i savir, i arkri pli for :
« Oté, fan-n’gars ! Moin la di aou sèr laryaz-la ! Sèr ali nèt !
– Bin papa, moin la fine séré !
– Atann atoué, mon nti salopri ! Ou la fine séré, épi sarèt i kour pli vit ? … Ouo !… Iak ouo !… Gli i i !… »

Alé rodé, ou ! Lo bèf, lo sarèt, lo total ek lo kapital la kapot dann viraz karo kann-bator granmoune Bak !… Astèr, Granmoune Biganbé, sabouk dan son min, i rod Tikok po angrinn ali in voyaz !… Pi d’ Tikok !… In ninstan apré, soman, Granmoune Biganbé i antann in nti voi i kri :
« Papa ! Papa ! O skour ! »
Apré sa, li oi le maléré Tikok i sort sou la pay-frazèr, konm in nti poulé tann i sort dans la koki !… Olèrd sèr laryaz, Tikok lavé profèr mont anlèr lo sarèt !… Sa i rod la mor, zanfan-la !…

Christian Fontaine

(1) D’ot fasson ankor : t’ti, n’ti…
(2) tou-sa-la
(3) Pangar : de peur que.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année