Zistwar Tikok, par Christian Fontaine… zistwar an kréol dann Témoignages -3-

Siklonn (1) : Lanons siklonn

19 octob 2024, sanm Christian Fontaine

Gramoune Biganbé l’apo grat son zènn kann an o la Pant-Toupi. Zan-Lik osi l’apo trimé, tandik Tikok i pas son tan rod pikan po lapin (li anprofit po poz gob po kay !). Moman-doné, gramoune Biganbé-la i arèt nèt, i apiy desi son mans pios ek in min. L’ot min, li mèt konm an lovan rant son fron ek son zié, li ogard. Tikok i fé konm son papa : li gèt an-lèr.

La-o dann sièl, na dé-troi pié-d’van (sa in lespès niaz i rosanm in pié-d’boi). Pié-d’van-la i komans pous-pousé, may-mayé… ziska-tan k’ i form in troupo d’mouton i mèt-doboi an montan ! Sé k’ in ti briz la lévé, épila, parèy in zénéral invizib, li sé-d’ pran la tèt po tout : li ral niaz plizanplis dan lé o ; li kas la rond zirondel, li obliz azot rant dan la prosésion po asèv zot prièr !... An-plis li zoué lou-kouri dann pié-d’boi, dann brans-do-boi. Li fé « salam » ek zot fey konm kan domoun i eskou zot mousoir po in bato an partans (dan l’tan Tikok, voiyaz an lavion té pa tro for)…

Epila, toudinkou, aprosan sink-èr, o ki ! Tout i arèt in sèl kou. An minm tan in lespès fénoir i tonm san kri gar ! Fénoir-la i mélanz ek soley o kousan. Amiz pa, lo siel lé konm in marmit an kuiv ranversé la gagn boukanaz par an-dsou : lé rouz, lé zonn, lé gri, lé sann… tout ansanm ! La briz, konm in marmay la pèr d’ son papa an kolèr, la kour kasièt dérièr la montagn ! Fey-do-boi osi i bouz pi, i rèt la, konm volay la gagn lapopleksi ! Lèr i dovien sho konm kan ou i sa vèy la marsh dann fé ! Rod zirondel, i trouv pi ; é tanka moino ek zoizo-blan, parl pi ! Ek sa, pi in dézord, pi in tapaz, pi in mouvman, pi in grin ! Na rienk la mèr, loin labanba, i bat son ronfloman, konm kan “Gramoune” i moun (1) son maï, la-o !...

Pa bézoin d’ plis ke sa po Biganbé konprand (pa bézoin la météo, la radio… tousala, konm zordi !) Tout-suit, li di : « Alé, marmay ! Prépar anou vitman pou dsand : siklonn i ariv ! » Pa sito di sa, li trap son bértèl ; son gamel manzé, son lit dolo, li bour ddan… Zan-Lik i fé parey. Tanka Tikok, li dégaz anmar son paké d’zerb po mèt desi son tèt… Tout la band o may, an dsandan !...

(à suivre)

Christian Fontaine

(1) Moun maï : moul maï, moud maï.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus