
Mayotte : l’appel au sens des responsabilités
8 février, parLe 22 décembre 1974, la France, sous la présidence de Giscard d’Estaing, consulte les habitants de l’archipel des Comores par la question suivante (…)
Zistwar Tikok, par Christian Fontaine… zistwar an kréol dann Témoignages -6-
30 octob 2024, sanm
Détroi zour apré siklonn, Madanme Biganbé ek kouzine Zabèt i sava lavé la ravine Martin. Zan-Lik, Grozil, Vant-koupé, Troufyon… la fine rod zot paké do-boi, zot i mét azot tou-ni an-ver, i sava bingné dann basin blé.
Tikok li, i koné pa nazé : konm basin lé kré, li rèt anlèr kaskad, li zoué-zoué dann ti basin ek Zandark, Birgo, Tikatsou épi lézot. Man-doné sépa koman i fé, Tikok i glis, i tonm d’anlèr kaskad dann fon gran basin. Rozman ankor té pa tro o ! Tout la bann i antann lo “pouf”, zot i kour po oir. Madanme Biganbé i kri soman :
« Bondyé Zézi ! Bondyé Zézi !… Mon pov zanfan lé mor ! »
Lo tan i pas ; dann fon basin Tikok i komans i oi zéklèr. Sof koman-koman, li ésèy sobat po ariv desi lo bor. Malérèzman basin lé tro long : konm li oi li anpé pi, li larg lo kor, li di an li minm :
« Bin ! Si na po mor, anon mor alors !… »
Ayayay ! Pokor fine mazine sa, li komans oir ali instalé dann salon son kaz, kat bouzi otour. Son monmon ek son bann frèr-sèr apo pléré koté d’ li. In bann kamarad gramoun Biganbé apo zoué domino, boir kafé laba désou la savann ! Pasito li mazine sa, Tikok i révèy, i di :
« Ousa-sa ! Moin la pa anvi alé oir Bondié, moin ! »
Séfé k’ li ésèy sobat ankor in-pé ! Sé la k’ li sé-d’ bit koté in ros : « Moin lé sové ! » Tikok sé-d’ majiné.
Li mont desi lo ros. Soman kan li dobout, li apersoi na ankor o-moins di santimèt dé-lo desi son tèt : « Zézi Marie Zozèf ! » Tikok i rodi dann son kèr. Son larm dé-zyé i koul po mélanz ek do-lo basin blé ! In lidé i pas dan son lespri, li sot desi lo ros, épi, sak foi son tèt i sort desou dé-lo, li anprofit po respiré, épi li kri : « O-sékour ! O-sé… glou !… O-sékour ! O-sé… glou !… glou ! »
Soman, pli k’ li kri, sé pli k’ li oi son bann fami ek son bann kamarad desi lo bor, i rèt la an-plan konm in bann kouyon : zot la pèr, zot i plèr, zot i gèt ali… Soman na poin inn i mazine piké po sèy sov ali. Tikok lé blizé rézigne ali, li rosot dann dlo, li sava po mor minm ! Soman, pa-sito mazine serkèy, li arpran favèr, li sobat-sobat minm ek son dé min, son dé pié… ziskatan son zénou i frot kont ti galé ansanm la sab. Tikok lé sové pou-d’bon, li lé kontan !
Son monmon i vien, i trap ali, i port, i port, i port… Ariv la kaz i dépoz ali desi d’ li, i fé sézi romarin, i donn ali po boir èk do-sèl. Li lé sové, sové po-vréman.
I paré dopi so kou-la minm Tikok i koné nazé.
Christian Fontaine
Le 22 décembre 1974, la France, sous la présidence de Giscard d’Estaing, consulte les habitants de l’archipel des Comores par la question suivante (…)
Zistwar Tikok, par Christian Fontaine… zistwar an kréol dann Témoignages -34-
In kozman pou la route
Sénat
Des conséquences mondiales pour la santé
Des dizaines de journalistes dont ceux de France 2 et France 24 ne sont pas les bienvenus