Zistwar Tikok, par Christian Fontaine… zistwar an kréol dann Témoignages -30-

« Tu ne voleras pas »

25 zanvié, sanm Christian Fontaine

Na in kou Tikok i sort rod manzé lapin, li désann koté leskalié « Sinkant marsh », li trouv in biyé 100 fran atèr dann somin. Lontan, i fo di aou, san fran té larzan ! Lo kèr Tikok i bat, i bat : li kroi pa in zafèr konmsa i pé èt vré po vréman. Po li èt sirsertin la pa mantèr, li dépoz son paké pikan desi in kap, li bès atèr po ramasé. La pa po dir, in vré biyé 100 fran minm. Tikok sèd gèt zalantour si i oi pa li, sèd bour lo biyé an respé dann son pos kilot, romèt son zerb dési son tèt, ansèv traversé.

Soman dann somin, biyé-la i koz dann son posh, i rézonn ziska dann son lestoma, i di parèy lo près mon pèr la fé légliz :
« Tu ne voleras pas !… Tu ne voleras pas !… Tu ne voleras pas ! »
Tikok i kalkil sak lo prèt la di katésis :
« Si, un jour, vous trouvez de l’argent, il faut aller le déclarer à la gendarmerie ; cela s’appelle l’honnêteté. »
Epi li antan in lot voi i di ali :
« Bonbon lé bon !… Bonbon lé dou !… Nana la boutik !… Nana la boutik ! »
Dann déliz la voi-la li koné pi kosa i fo li fé ! Fétespré, li ariv dovan boutik Atyon. Li lé andé : « Mi arèt, mi arèt pa ! Mi asté bonbon, mi asté pa ? »
Forstan kalkilé, li fine désot la boutik ! Estèr i arèt zis po pas la zandarmri, dépoz larzan parèy prèt-la la di. Soman, in larlik ! Tikok lé plis pèr bann zandarm ke lo dyab.

Fot komanfèr, li la profèr alé la kir, aport lo larzan direk po lo prèt. Ariv laba lo pèr i domann ali kosa larivé. Li di lo prèt tout. Lo prèt la trap biyé-la, la gèt Tikok anplin dann zié konmsa, la di ali, i di :
« Tiens mon garçon ! Prends-lo pour toi, ce billet ! »
Tikok té i konpran pi ali. Li la aspèr sin minit talèr, po trap biyé-la dann la min lo prèt. Soman ariv déor kroir amoin, li la pa fé dé po kour la boutik kinm son paké pikan desi son koko. Mésoman, olerk asté bonbon, la asté kayé ek lestilo. Dann son lidé son monmon sar kontan sanm li, i bann arpa èk li : li la pa gaspi lo larzan… béni.
Pa manké, Mme Biganbé té fir son ti garson.
« Sa lé fité, i ièm travay, osi ! »

Christian Fontaine

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus