
Poinn dévlopman konsékan pou nou péi l’outre-mèr .
18 juillet, parMézami, mi koné pa zot, koman zot i réazi ané apré ané kan in nouvèl ané i ranplass l’ansyène. Mi koné pa si zot lé sansoussi kan in n’ané i fini (…)
Zistwar Tikok, par Christian Fontaine… zistwar an kréol dann Témoignages -42-
26 mars, par
Sové Tikok té rouz. Avaz* ali : « volkan », « flanboiyan », osinonsa, « Bouldofé », li di pa arien. Kontrèr, li rir minm ek ou ! Bé mounoir ! Di pa ou la annarg* in moun li yinm !
Na in kou konmsa, Tikok i sa la boutik. Ariv koté la fontinn Troi-somin, li oi Tétin apo avaz gramoun Batok. Tétin i kri : « Oté Batok la rak ! Oté Batok la mori ! »
Gramoun Batok-la sa in vyé gramoun Tikok i yinm bien : souvandéfoi, li sava son kaz po antann ali rakont zistoir « Tizan la vol la mori ». Tazantan osi, vyé Batok i èd papa Tikok vann zournal « Témoinyaz ».
Alors – po arvni si nout konversasion – kan Tikok la vi Tétin gaspi* vyé gramoun-la, son kolèr la monté, li la di apré Tétin : « Ou pa fine avaz gramoun-la ? Lès ali in pé trankil, don ! » Tikok, soman, la koz dousman. Tétin, li, la pran sa antravèr ! Li louk Tikok in kou, son dé ti zyé i flanm konm la brèz dofé ! Li kontant pa zir lo monmon Tikok, li trouv moyin azouté : « Kosa ! Aou zanfan Batok, ou ? Zanfan batar pito, oui ! » Manman ! Pokoué Tétin la di sa ! Lo pé-d'-san Tikok la fé in minm tour ! Marmay-la, la fons si Tétin konm in ti kok-linn*, la moung* sa in maron dann koté lo zyé !
Lannmin matin, papa Tétin, Mésié Edvar, la ni oir gramoun Biganbé. Gramoun Biganbé la kri Tikok. I parté fout ali in volé, soman Tikok la dégaz* rakont tout koman la espasé. Alors, papa Tétin la di : « Si lé konmsa, bon minm po Tétin ! Li navé ka pa avaz domoun, in vyé kamarad konm Batak sirtou ! » Aprésa, li ogard Tikok, li rir, épi li di : « Aou, in marmay, ou'a ni in nonm, ou, si borèr* i manz pa ou ! » La, li rir minm épi Madanm biganbé i aport in koudsèk po boir.
Mézami, mi koné pa zot, koman zot i réazi ané apré ané kan in nouvèl ané i ranplass l’ansyène. Mi koné pa si zot lé sansoussi kan in n’ané i fini (…)
C’est une avancée majeure aujourd’hui pour les Dionysien·ne·s touchés de plein fouet par le cyclone Garance : l’État vient d’ajouter (…)
Macron et son gouvernement cherchent à économiser 43,8 milliards pour soi-disant enrayer l’endettement de l’État.
Mézami zot i koné piman ? Sa lé for mé manz ali la pa toute. Wa gingn in bon poikman d’boush mé sa i arète pa la. Pars aprésa néna ankor lé fré (…)
Le projet de parc éolien en mer au large de La Réunion a été évoqué à plusieurs reprises ces dernières années. Des études et étapes ont déjà été (…)
L’armée française a officiellement restitué le 17 juillet ses deux dernières installations militaires au Sénégal, mettant fin à sa présence (…)
Quelques jours avant la tenue du CIOM à Paris, à Saint-Benoît, une centaine d’acteurs politiques (PS-EELV-PCR-Banian-Ansanm-Place Publique), (…)
Le Comité du patrimoine mondial de l’UNESCO, réuni à Paris, a décidé de retirer trois biens situés à Madagascar, en Égypte et en Libye de la Liste (…)
La réunion du Comité interministériel des Outre-mer (CIOM) organisée le 10 juillet par le gouvernement à Paris, sans la présence des élus locaux, (…)
Le Comité de suivi des retraites a indiqué dans son avis que "le niveau de vie des retraités est élevé en comparaison européenne et [que] (…)
Madanm Biganbé l’apo fé kui manzé ; misié Biganbé l’apo as manzé-koson. An-minm-tan, tou lé dé i diskit ansanm : « Marsel1 ! Zot i sa fer l’ (…)
Mézami souvan dé foi, pou sète istoir d’maryaz, lantouraz famiye i fé lanmanshman é si lo zanfan , karaktèr lé fèb,ala ké li lé anbarké dann in (…)