
La vérité lé tétu ! i pé pa tourn ali lo do kontinyèlman !
4 juillet, parMézami, mon bann dalon, si in zour in listorien i désside rakonte anou bien konm k’i fo listoir La Rényon, mwin lé sirésèrtin li va parl anou (…)
Zistwar Tikok, par Christian Fontaine… zistwar an kréol dann Témoignages -36-
15 févrié, sanm
Zédi Tikok té malad, la pa gingn konfésé po fé son kominion dimans ansuit. Séfé lo prèt la fé di son fami konmsa anvoy ali lannmin matin po la mès sink’èr. Dérnyé klos i sonn, Tikok fine ariv desi somin. Li artonm son tousèl dann fénoir, pov ti bèt ! Pofétespré, zour-la, la pli i farine. Gromèr Tisia la anprèt ali in kapison panga li gingn lo srin.
Dann son tousèl-la li antan pa in grin dézord, apark inndé sarèt an fèr i fé « klok ! klok ! » an distans-an-distans. Partou koté li lé pli trankil ke dann simtir.
Anparlan simtir, alapa Tikok i antan parèy in moun i mars déyèr li ! Son sové i dobout rèd an plim bourik dési son tèt ! Son kèr i bat dann son do. Tikok i mars vit minm. Déyèr li dézord lo pa i vien minm, i suiv ali. Tikok i mèt dovan ; lo pa i mèt déyèr li minm, i larg pa li : « Tok ! Tok ! Tok ! Tok ! » Mandoné, Tikok i pran in lélan, i kour. Lo pa i kous déyèr li : « Potok ! Potok ! Potok ! Potok ! » Tikok i gingn pi anparé, i kri lasasin : « Osékour ! Osékour ! Zam pirgatoir lé déyèr moin ! Osékour ! » Li rant dann la kour in moun. In Madanm i rouv la port, i dobout desi patport an blouz èk in fanal dann son min. I domann ali :
« Kosa l’arivé, mon zanfan ?
– Lavé in… lavé… lavé in zam… in zam pirgatoir déyèr moin… Té… té i suiv amoin partou.
– Ou la vi ali ? »
– Non ! Moin la antandi, té i fé : « Tok ! Tok ! Tok ! »
Lo bononm té po boir kafé dann la kizine i ariv, i di ali konmsa, i di : « Anon amont amoin ousa i lé ! »
Tikok i aminn ali dovan laba desi somin. Lèrk Tikok i mars, lo boug i antan « Tok ! Tok ! Tok ! ». povréman déyèr Tikok. Li domann lo marmay : « Ou i antan ali akor, ou la ? »
Tikok inpé kami, i réponn, i di : « Mésoman éskiz amoin misié, mésoman moin té i kroi… ».
Eya ! Lo marmay té i kalkil zam pirgatoir, aléoir perméab son gromèr té i tap dann son talon atèr… Konm dékoi zam pirgatoir èk la pèr, dé kouzin zermin ! Lo dé i mars ansanm ! Fé fane la pèr, zam pirgatoir i fane ansanm.
Christian Fontaine
Mézami, mon bann dalon, si in zour in listorien i désside rakonte anou bien konm k’i fo listoir La Rényon, mwin lé sirésèrtin li va parl anou (…)
Au 1er juin, les chiffres du ministère de la Justice ont établi à 84 447 personnes détenues pour 62 566 places. La surpopulation carcérale (…)
Vingt ans après la loi Handicap et au terme de six mois de mission, les rapporteurs Audrey Bélim, (Socialiste, Écologiste et Républicain – La (…)
L’État poursuit les versements d’indemnisations des aides en faveurs des exploitations agricoles sinistrées par le cyclone Garance et la (…)
Pierre Moscovici, président de la Cour des comptes a assuré que “ceux qui peuvent plus doivent contribuer davantage”, car “nos finances publiques (…)
Les discussions sur l’avenir institutionnel de la Nouvelle-Calédonie, menées sous l’égide du président, sont entrées dans le vif du sujet, le 3 (…)
Les cours du pétrole ont connu une nette hausse à partir de la deuxième quinzaine du mois de juin, portés par l’extrême tension au Moyen-Orient et (…)
La Réunion fait partie des régions françaises les plus touchées par les conséquences sanitaires, sociales et judiciaires de la consommation (…)
Sur proposition de Gérard COTELLON, directeur général de l’ARS La Réunion, Patrice LATRON, préfet de La Réunion, a décidé le retour au niveau 2 du (…)
1993- La disparition de Lucet Langenier. Elle a été brutale, prématurée et a frappé douloureusement non seulement sa famille mais aussi ses (…)
C’est dans une ambiance chaleureuse avec un état d’esprit fraternel que les délégués de la Section PCR de Sainte-Suzanne se sont réunis en (…)
La section PCR du Port apprend avec une profonde tristesse le décès de Nadia PAYET, ancienne déléguée syndicale CGTR. Militante engagée et (…)