
In objéktif pou trapé : In dévlopman korèk …sansa sé in bilan négatif !
26 juin, parMézami, ni sava rante dann in pèryode zélékssion ané pou ané.Nora zélékssion l’ané 2026, nora zélékssion l’ané 2027 é nora ankor l’ané 2028… Bann (…)
Ek Lofis La Lang, konète lopinion bann kandida zéleksyon la Région dessi la plasse nout kréol rényoné
10 zwin 2021
Lé importan po bann Rényoné konète lopinion bann kandida zéleksyon la Région dessi la plasse nout kréol rényoné dan nout sossiété. Pou samèm Lofis anvoye po zot dé-troi késtion-la. Lo bann réponse i arive. Ericka Bareigts (Nouvel Avenir de La Réunion) i répond dan nout lang kréol rényoné.
Par anndan zot tramay késtion pou bann kandida zéléksion La Région lo 20 èk lo 27 zuin i ariv, zot i poz la késtion la plas la lang kréol rényoné i dwa pran dan nout sosiété, konm in pwin kapital pou nout démokrasi, nout kisanoulé, nout koman nou yèm, èk lo kapab pou domin nout bann marmay.
Mi di azot in gran mèrsi pou lo lokazion zot i done amwin partaz sonm zot mon Lanbision su késtion-la, in késtion na linportans pou nout tout.
La lang kréol Larényon – lo rényoné – lé pou mwin in zafèr krwazé sonm la késtion nout zarlor, nout patrimwane.
Lo patrimwane, dan son laspé vizib konm dan linvizib, lé in zafèr i rès dann milié la késtion Lanbision in Région i dwa mené, mé osi in lobligasion pou lo sovgard nout kisanoulé.
In linstitusion koma i dwa arèt viv o zour lo zour, pou niabou prann in shomin èk inn vizion dann tan. Kèl politik kiltirèl ni port pou la Région domin ?
I fo nou niabou rakont anou par nou minm : sa i pas par la plas nou lé kap doné nout lang, nout patrimwane èk nout limazinèr.
Manièr fé-la i pé aranz ali par anndan tout kalité tématik la kiltir i port, èk dann milié son lantouraz lo nosion lo « patrimwane ».
Dopi bann zouar (sak i fé mizik, i dans, i zoué téat, i fé sirk ousinonsa i rakont zistwar…), ziska lo sinéma (dann télé, su gran zékran, sak i aprann osi…) sonm bann zar an lamontraz (foto, skiltir, fonnkèr, pintir…), i fo niabou done la min pou ankouraz bann prozé néna lanvi trouv rasine nout listwar. In zafèr koma lé kap fé pous tout koulèr flèr la konsians bann kisanoulé i viv par isi anndan La Rényon, dann karo Loséan Linn.
Lé in lokazion pou fé konèt la fors nout lang – parèy tout kalité lang – i port : fé konèt listwar aou, fonnkèr aou, fé voyaz nout bann valèr aou.
Lé sir é sèrtin, nou pé pa rakont anou tousèl. I fo fé rant dann ron tout bann potomitan, bann gayar lé pi la èk sak lé ankor la zordi. Par anndan tout tématik néna pou porté, i rès touzour in gayar la fé in gadianm zafèr. Zot la poz baliz su shomin : akoz pa, pou sak lé ankor la, invit azot pou form bann zèn zan, pou fé konèt zot travay, mé osi pou mèt an partaz zot léspérians ?
Rakont anou minm par nou minm, èk nout bann mo, nout limazinèr, nout manièr tourné-viré. Poz la baz bann nouvo modèl anou lotèr, gras a nout bann potomitan. Dawar ala in fason kal la mékonésans, dawar ala in fason fé rant la sians nout listwar dann kèr shak moune i viv par isi.
Koman ?
I fo fé la promosion lo litératir èk lo rakontaz zistwar, par anndan in rézo lékipman kiltirèl é pédagozik tayé pou sa-minm.
I fo done in koudmin bann travo la sians i port si nout patrimwane, èk bann zapèl a prozé ousinionsa konkour.
I fo tienbo la min la modèrnité pou sak i travay dann ron limaz, é propoz azot in léspas fétéspré pou form azot, pou farfar zot travay, pou montre ali osi (in « Pôle Régional de l’Image de l’Océan Indien »).
I fo in rézo éfikas pou fé koz rant zot tout sak lé dann ron lo patrimwane, kiswa la manièr shakinn i fé.
I fo tienbo la min bann zartist pou zot niabou rès an rézidans partou Larényon, èk in soutien finansié lé kap fé viv azot komkifo.
I fo kas la distans èk bann gran zinstans i rès si lo kontinan, èk striktir fétéspré pou akèy bann gran zorganism i distribu larzan, i port gran prozé, i mèt an rézo : muzé, gran sant tématik, striktir i èd, èkt.
Ala dé-trwa pist pou valoriz nout lang, dann ron la vi la kiltir.
Osi, su la baz Lofis la pozé, akoz pa mèt an plas in « Lakadémy rézional » rouvèr, èk anndan tout kalité kouran militan néna par koté Larényon, pou rouv la vwa la konsèrvazion nout lang, pou propoz prozé pou lékol, pou port bann travo la konésans, èkt.
Domin, èk la Région, mi vé propoz in gayar prozé pou la kiltir, in prozé ousa Larényon i rant dann ron bann péi lar, listwar, i favoriz lo fagotaz, i farfar é i fanal bann zarlor :
- èk in soutien larzan pou bann zasosiasion i rant dann ron lo tème,
- èk in shomin pou fé sirkul bann zèv zartist Larényon,
- èk bann sèrtitud su lo budzé la Région kalé fétéspré pou la tématik, koma li niabou kaskad su lékonomi, su lo kontantman bann zabitan,
- èk in prozé la formasion i rant an koérans èk lo bann zatant tout laktèr kiltirèl.
Oté wi, pou tousala rézon, nou lé paré pou mèt an lèr in konvansion èk Léta pou fé aplik la lwa Molac, sak i raport a la protéksion lo patrimwane bann lang rézional, pou fé viv la lang rényoné, pou klèr ali èk lo fanal li mérite :
— par koté zaprantisaz lékol, kolèz, lisé, linivèrsité ;
— par koté la vi publik, kiswa dann zinstans, kiswa dann shomin.
Nou angaz anou aplik osi lo Kontra Lofis la Lang, pou inn komunikasion èk in balizaz an dé lang.
Nou koné nou la kap fé-sa, akoz sa lé déza in zafèr nou la mèt an plas dann ron la komune Sin-Dni dopi 2008 : èk « l’Institut Municipal des Langues et des Cultures » dann ron bann zékol, lo « Pôle de l’image Château Morange » pou dévlop in sinéma Larényon, lo balizaz an dé lang, bann prozé otour nout limazinèr konm lo rakontaz zistwar (Marmit Zistoir, i spas dann bibliotèk la vil), é osi pou lo bann « Journée Européennes du Patrimoine », lo Somène Kréol, lo Fêt Kaf lé préparé tout lané, èkt. Anfin, la komunikasion tralé lévénman-la lé paré, dopi in paké lo tan osi, an kréol. Alé di partou !
Éricka Bareigts
Mézami, ni sava rante dann in pèryode zélékssion ané pou ané.Nora zélékssion l’ané 2026, nora zélékssion l’ané 2027 é nora ankor l’ané 2028… Bann (…)
Dans les départements d’outre-mer, près d’une femme sur deux qui devient mère ne vit pas en couple, configuration familiale bien plus fréquente (…)
Le troisième Plan national d’adaptation au changement climatique « n’a toujours pas de cadre contraignant et ne prend toujours pas en compte les (…)
Le 16 juin 2025, le Tribunal administratif de Paris a suspendu en référé l’arrêté du 26 février 2025 ordonnant le blocage de 17 sites (…)
Dann in famiye néna touzour inn pou fèr lo gran. Li yèm okipe d’ shoz lé pa d’son az. Sé pou sa i di, li fé l’onm d’afèr. Mi rapèl in zour mwin (…)
La CGT exige un référendum pour "sortir par le haut" et "rassembler le pays" après l’échec du "conclave" pour "que les Françaises et les Français (…)
Le Syndicat des énergies renouvelables a appelé les députés à rejeter la proposition de loi sur la programmation énergétique.
Le conclave des retraites initié par le premier ministre, François Bayrou, pour éviter la censure de son gouvernement, devait s’achever le 17 juin (…)
Au séminaire du 17 mai 2025, consacré au centenaire de la naissance de Paul Vergès, le PCR avait organisé 3 débats : ne soyons pas esclave de (…)
Face à l’urgence climatique et sociale, seize associations citoyennes et environnementales de La Réunion unissent leurs voix pour interpeller les (…)
Près de 12 millions de réfugiés ont trouvé protection dans les 46 États membres du Conseil de l’Europe.
Dans le cadre d’un partenariat avec l’Union européenne, le Département organise, le samedi 21 juin au Village Corail (L’Ermitage-les-Bains), un (…)
Bann modékri andann forom
10 zwin 2021, 19:18
Samedi 12 Juin, rassemblement citoyen à St Denis sur le parvis des droits de l’Homme, à Champ Fleuri, pour montrer son opposition à l’Extrême droite qui est en train, voudrait prendre le pouvoir, influencer négativement et faire peur qui est une mauvaise conseillère, tous ensemble, soyons forts et plus intelligents, réagissons, dans l’union à la Réunion ! Bonne fin de semaine zot tout, Arthur.