Fé in kont sanm nout zistwar
Sa la pa zistwar la mantri

17 janvier 2008

Sully Andoche ansanm Sergio Grondin i komans èt abityé rakont zistwar ansanm astèr. Lé dé i yinm byin lo pèrsonaz Grandyab akoz li krwa li lé mové, mé li lé tro kouyon pou fé pèr poudvré.

Néna in nan d’sa Sergio èk Sully lavé prépar in lantré an sèn in swaré rakontaz Sato Moranz, té apèl "zistwar nam-nam" ousa té késtion manzé. Kontaz-là té gayar akoz banna lavé fé in nafèr "à deux voix". Dayèr té osi in zistwar Grandyab. Té komans komsa : « Grandyab té in moun gourman. Tèl li éné, li manz in tété son momon. Shrrpp ! Anndan !... » S’kou-si alé konèt kosa zot i prépar ? Souvandéfwa, sé sésolon lanbyans domoun, selon lanvi.

Bézman dan la kour Grandyab

Sully Andoche i di anou somanké li sa dir “Bézman dan lakour Grandyab” :
« Grandyab na pwin santiman li. Li vé ni ris, wala tou. Sé pou sa i fo li maryé èk in fi mésyé Granpapa é komsa li giny son sato an léritaz. Soman wala, mésyé la na dé fi zimèl. Lé dé i rosanm sitantèlman, fo lèv bonèr pou trouv in diférans. Mé zistorézon, i fo trouv diférans la si li vé ni in boug ris. Rézman son syin, gabyé konm pa dé, va fé trouv ali kosa Ombline èk Kaline i fé pa parèy.
Grandyab i fini par maryé èk Ombline...ou pétèt Kaline... I anfou sa. Sato la lé ali astèr. Mé lot ti fi la rèt atèr, i manz son raz é ziska zordi son lam i flot dan lé zèr di koté Sinpol la ba, i fé pèr ti marmay la nuit.
I prétandir sé li Granmèrkal mé kisa i di azot sé pa madam Débasin oboudikont ? Lé dé i rosanm sitantèlman... »
Zistwar la i invit anou rogard in not manir tout sak la fine rakont si Granmèrkal èk Madam Débasin. Isi, lo rakontèr i zwé èk lasistans, i fé dans ali, é sirtou i done ali in doutans si listwar pou vré so dé madam la.
Tètzwa
Somanké Sully i sa rakont “Tétzwa” in zistoir ousa Grandyab tin moun gourman. Tèl li lé né, li kronm in tété son momon... É o plis i sava, o plis son lapéti i rogoumant. Akout sat la arivé : « Alapa li vé manz fi lo rwa. La lé zoli ! Komsi Tètzwa va kit ali. Boug la lé vilin wi, akoz saminm ti non la. Mé lamour i done toupé. I fo li sov la prinsès. Lèr ti as i koup gro bwa... »
In kanar pou in poul
Ou sinonsa riskap li va rakont “In kanar pou in poul” dann tan Larénion lavé aryink zanimo. Sa « zistoir Poulèt la prézant son kor dann in zéléksion miss Sinpoul. » Koman lo pli zoli poul néna si la tèr i pé maryé èk in kanar ? Malizé, sirtou lèr néna in kok i vyin gonf son zabo...
Sirman va antann so dèrnyé zistoir-la, pou in rézon laktialité é akoz li fé bouz lantrouraz domoun an “hola”. « Na ryin a war èk grandyab ? Pardon ? Inn ti poulèt Larénion i dovyin "miss partou" la pwin rapor èk lo dyab ? Réflési byin ou va war... », rakontèr la di.

Kozman Francky Lauret la ramasé


Trwa késtion Sully Andoche i réponn

Sa zistwar si lo dyab ? Sinonsa si Grandyab ?

- Bann zistoir lé pa si lo dyab mé si Grandyab minm. Lo Grandyab konm nou wa ali. Pito kokol. Zistwar la pa zis pou ti moun mé granmoun na son plas.

Eské zot i sa di kont tradisionèl ?

- Tradisionèl ? Pou mwin non. Mi invant lo zafèr, minm si rèt dan léspri bann rakontaz Larénion. Mé invanté i pèrmèt amwin pa rakont sak lé zot i rakont. Sergio li, mi pans li invant in ta mé si in zistwar i ègzis déza.

Zot nana in dékor ?

- La pwin dékor. Pou in rakontaz anparmi komsala, lé pa tro bon mèt tro zafèr otour pars linportan sé lo zistwar, sé minm pa lo rakontèr. In dékor lé riskab i kas inpé limazinasion bann zakoutèr. Par égzanp, sakinn i wa Grandyab solon son manir.


Traduction du thème des histoires
Pou sat i giny pa ankor lir kréol

Baisement dans la cour grand-diable

« Grandyab n’est pas du genre scrupuleux. Il ne désire qu’une chose : devenir riche. Il lui faut pour cela épouser la fille de monsieur Granpapa s’il veut obtenir son château en héritage. Mais voilà, cet homme a deux jumelles. Elles se ressemblent tellement, qu’il semble impossible de les distinguer. Et pourtant il faudra bien trouver ce qui les différencie s’il veut devenir riche. Heureusement que son chien à l’intelligence peu commune, va l’aider à trouver ce que Ombline et Kaline ne font pas de la même manière.
Grandyab arrive enfin à épouser Ombline... ou peut-être Kaline... peu importe, il a le château. Mais l’autre fille éconduite ne décolère pas et aujourd’hui encore son esprit plane du côté de Saint-Paul, et hante les nuits des tout-petits.
On dit qu’il s’agit de Granmèrkal mais si c’était plutôt madame Desbassyns ?
Elles se ressemblent tellement... »
Cette histoire vous invite à revisiter la légende connue de Granmèrkal et Madame Desbassyns. Ici, le conteur joue avec le public, le fait danser et surtout introduit le doute dans son esprit quant à la véracité de l’histoire de ces deux femmes.

Tête d’oie
Grandyab est gourmand. A peine né, que déjà il croque un sein à sa mère...
Et plus le temps passe, plus son appétit grandit. Il veut même manger la fille du roi. Manquerait plus que Tètzwa le laisse faire ! Il n’est pas beau certes, c’est de là qu’il hérite de ce surnom. Mais l’amour donne des ailes. Il doit sauver la princesse.
Quand le pot de terre triomphe du pot de fer...

Un canard pour une poule
C’était du temps où La Réunion n’était peuplée que d’animaux et où Poulèt s’était présentée à l’élection de miss Sinpoul.
Comment peut-on imaginer la plus belle poule du monde, épouser un canard ? Pas facile, surtout lorsqu’un coq vient rouler des mécaniques...


Signaler un contenu

Un message, un commentaire ?

Messages

  • ça se passe vendredi 18 janvier à 19H30
    Salle des fetes de Bras Panon
    Tout public
    entrée 1 euro


Témoignages - 82e année


+ Lus