
Un effort supplémentaire de 5 milliards d’euros nécessaire cette année
27 juinLa dette française atteint 114% du PIB au premier trimestre, soit près de 48.800 euros par Français. De fait, des crédits initialement prévus « ne (…)
Ingrid Varon : fonnkézèz é militante kiltirèl
3 février 2009, par
Marmay dan la manif samdi pou la Palestine a Sindni, nana in zène fiy la lir in fonnkèr. Domoun la aprésié lo band ti mo. Sak èl la di la fé réfléchi a nou. Domoun té vé son fonnkèr, mé zot la pa oz domandé. Nout journal la piblié son kozman. In la domand a li son fonnkèr. É li la an profit pou doman a èl koman li apèl. Li la répond a moin : Ingrid Varon. Moin la domand a èl si mi pé poz a èl dé trwa kèstion pou fé in pé plis konésans avèk sèt zène militante kiltirèl. Èl lé fonnkézèz.
Ingrid Varon, vous avez défilé samedi matin dans les rues de Saint-Denis pour manifester votre soutien aux habitants de la Bande de Gaza. Pourquoi un tel geste ?
- Mi lé Rényionèz é militante kiltirél. Mi néna bonpé frèr èk sèr dan in gran kaz i apèl La Tèr. Koman rèst insansib sak i ariv azot ? Minm si mi koz pa minm lang ké zot, minm mi na pwin minm kiltir ké zot... Ni koz minm langaz. Langaz nout batman d’kèr. Nou viv ! Mi lé konsyan mon kotidyin, mon gayarsité, i fé mal amwin war zot kotidyin, zot soufrans. Si in moun i prétan milité pou inn bone koz, pou in kotidyin, in sosyété, in monn méyèr... Li prétan pa voulwar sa ryink pou son péi, son dovan d’port. Zamé lo rézilta wa satisfèr ali sinon.
Défilé dann Sindni é dir mon fonnkèr té lo sèl manyèr ajir. Lé bon d’savwar ké domoun i mazine aou kan ou lé dan in mové pa. Samdi, mwin la donn mon soutyin spirituèl, sa minm mi té giny fé.
« Anon ansèrv anou bann zéxpéryans domoun pou fasonn la not, pou éklèr anou »
À la Palestine, vous avez dédié un fonnkèr "Mon péi na in rèv" le jour de cette marche. Que raconte ce fonnkèr ? Quel est le cœur de son message ?
- Fonnkèr-là i rakont pa ryin. Li lé in Fonnkèr, la myinn. Li lé pa dédyé pou la Paléstine. Mi adrès amwin direktoman a mon bann frèr rényioné parpor la sityasyion bann Paléstinyin. « Nou riskab péy for nout domin, si zordi la Paléstine i ansèrv pa nou konm in motivasyion pou nout byin-èt, pou nout rovandikasyion dan nout pli gran péi... La vi ! ». Anon ansèrv anou bann zéxpéryans domoun pou fasonn la not, pou éklèr anou.
Mi apèl ankor é toujour à inn konsyantizasyion, inn mobilizasyion Pou Sak Lé Ta Nou ! Osi, i fo pa nou vyin défilé pou awar la konsyans trankil é ryin fèr pou sak i konsèrn anou lo plis... Nout léxistans dan nout péi. Kan nou komans rouv nout léspri, i fo rouv ali si tout, pars Inn i éxis pa san Tout ! Plis, i fo pa nou milit pou nout péi é ni oubli pa rouv anou si lo monn... I fo nou apran nouri anou, inspir anou de tout sak i éspas otour.
Si je vous dis paix, que me répondez-vous ?
- C’est l’amour et l’ordre des choses. Pou le tan nou wa pasé dan nout kor, si la tèr, anon trouv la Paix é viv dan larmoni. Avoir la Paix dans son cœur, c’est sentir que l’on existe, c’est agir dans le sens de notre raison de vivre, avec les autres.
« In fonnkèr, sé sak lé kokiyé dan nout kèr, nout bann valèr »
Vous me dîtes que vous êtes fonnkézèz. Éclairez notre lanterne sur votre art ?
- In fonnkèr, sé sak lé kokiyé dan nout kèr, nout bann valèr. Mon fonnkèr, sé sak néna dann promyé bout, dan mon komansman, sé lo méyèr mi pé avwar an mwin... Lo méyèr mi dwa fé nèt an mwin ! Kan mi ékri mon fonnkèr, mi fé la démarsh akout mon kèr, réfléshi, poz amwin késtyion, trouv lo méyèr pozisyion dovan in sitiasyion, in léxpéryans, in lamour, dovan... TOUT ! Kan mi ékri, bourjon mon vérité i pèt anflèr, aprésa i fo agir an konsékans é swiv mon vérité, sak mon lam i koné lé bon pou mwin... É si mi swiv pa li... Mi lé pa an Pé !
Partaj mon fonnkèr èk domoun, sé afirm amwin, konfirm mon pozisyion, mon lopinyion. Partaj mon fonnkèr, sé amont domoun zot lé pa tousèl, sé partaj in sourir dovan lo désin d’inn vérité ! Alor... Somanké si in moun i giny akout son kèr, rod lo méyèr... li pouré èt in lartis, pars mwin, mi fé pa plis ! Sirtou, pran pa lèr èk la manyèr dir. Di ! Kan lo kèr i koz, sé toujour in lélan. Kal pa li é fann ali !
Vous êtes une jeune Réunionnaise. Quels sont vos rêves pour notre île ?
- Mon rèv sé ké nou, son bann zanfan, nou krwa dan lo rèv La Rényion néna pou nou. Ke shak zanfan i dékouv son gayar, son rézon d’viv pou tonm an larmoni èk son péi.
Jan-Fabris Nativèl
La dette française atteint 114% du PIB au premier trimestre, soit près de 48.800 euros par Français. De fait, des crédits initialement prévus « ne (…)
Mézami, mon bann dalon, mi panss zot i rapèl la mortalité, laba dann Moris, lo gran kiltirèl épi politik Dev Virashwamy ; li lé mor na pwin lontan (…)
Des associations de défense de l’environnement et des citoyens sinistrés ont annoncé avoir déposé un recours pour obliger le gouvernement à (…)
En 2021, 595kg de déchets par personne sont collectés à La Réunion, soit davantage que dans l’Hexagone (548 kg/pers.). La Réunion se situe au 29e (…)
Dan noute kiltir popilèr néna bonpé kozman pou dir sa la éspass dann tan lontan… Mi koné pa pou koué, mé mwin néna dan l’idé k’ni viv in pé an (…)
Le Parti socialiste reproche au Premier ministre, François Bayrou d’avoir refusé de déposer un projet de loi sur les retraites permettant au (…)
Le Syndicat des énergies renouvelables a appelé les députés à rejeter la proposition de loi sur la programmation énergétique.
Au séminaire du 17 mai 2025, consacré au centenaire de la naissance de Paul Vergès, le PCR avait organisé 3 débats : ne soyons pas esclave de (…)
Face à l’urgence climatique et sociale, seize associations citoyennes et environnementales de La Réunion unissent leurs voix pour interpeller les (…)
Tou-lé-zan, dann moi zanvié-févrié, Tikok i sa rod gèp ek son bann kamarad. Zot i tras dann piton, la savann, la ravine… partou, é, souvandéfoi, i (…)
Le Président des Etats-Unis, Donald Trump a ordonné le bombardement de trois sites nucléaires en Iran, dans la nuit du 21 juin 2025. Dans une (…)
Les élus de Guadeloupe ont adopté des résolutions « sur la fusion des deux collectivités, sur les compétences et l’autonomie fiscale », le 17 juin (…)