Assimil’ : “Le Créole Réunionnais de poche”

Pou k’in zour zorèy yinbou koz kréol

9 août 2004

Étone pa zot si domin in zorèy de Frans i koz kréol èk ou a pinn li dsann lavion. Assimil Évasion i vyin sort in guide pou èd domoun i vyin isi débrouy zot kari an kréol.

Lo liv “Le Créole Réunionnais de poche” la ariv dann libréri. La pa di in liv pou di ou va konèt tout si nout lang. Mé in résèt pou mié trap son gou. La pa in diksionèr, ni in gramèr konplé mé in lamontraz nout manièr kozé. I done lo mo dan tout sitiasion.
Promyé débi, lo guid i prézant nout péi, i koz si nout kréolité, sak i fé nout réyonèzté. I èsplik in pé listoir la lang.
Tansion pangar, lo liv i prétan pa done aou d’kour, li done zis dé-trwa klé pou domoun déor ansort azot dan nout kozé.
Si i fo banna bonpé kouraz pou ésèy koz kréol, anou osi nou doi fé in léfor pou done azot in koudmin. Sa i domann anou somanké travay si nou, si lamour nou nana pou nout kréol.

Rant dann ron nout kréol

Pou rant dann ron nout manyèr kozé, i trouv dann débi lo liv inn-dé tik-tak pou fé avans lo mo an kréol, pou fé tourne in fraz, konèt dé troi mo, dé troi konstriksion partikilié. Kèlfason i may lo vèrb an fonksion lo tan. Koman i di inn afèr ou vé pa.
Ti lanp ti lanp, i ariv dann kozman èk domoun : pou fé konésans, pou mann in ransèyman, kèl travay i fé, kèl koté i rèt....
Guide la i konsèy domoune koz dirèk kréol pou apprann pli dirèk ankor. Dann liv zot va trouv la fason pou mann aou si ou vé bwar in afèr, mann out somin pou bat karé.
Plis i lir, plis i aprann in pé si l’tourné viré : la boutik, bazar, kari, dann léba, dann léo, bordmèr... Néna osi sak i mark la vi La Rénion kom moring, la koup kann, nout bondiézté, nout kroyans, nout parol gramoun, lamour, la colère...
I fini pi, ou balad dann liv là. Minm ou la pankor ariv La Rénion, dizon ou la fine komans trass dan santyé nout péï.

Eiffel


In liv Gillette Staudacher-Valliamée

Sak la ékri liv-là i koné byin nout lang akoz èl la fine fé in gramèr La Rénion, la sort an liv na poin lontan. Tout son travay la rosèrs lé bazé si in gran lékout domoun.
Réyonèz-là i apèl Gilette Staudacher-Valliamée. Èl i travay l’iniversité dann laboratoire CRESOI (Centre de Recherche sur les Sociétés de l’Océan Indien.) Èl i fé parti bann profésèr pou sak i fé inn Lisans Kréol Réyoné.
Linguist, èl i ansiny l’alman. Pou travay èk Assimil’, sa la èd aèl pou aminn domoun koté in lang zot i koné pa di tou.
Gillette Staudacher-Valliamée i romèrsi pou zot koudmin Marie-Christine Hazaël -Massieux, Élisabelle Soret-Apatolie, Magalie Grondin et Bernard Rémy.


Avec “le Créole Réunionnais de poche”, Assimil’ évasion vous offre un guide de conversation original et facile à découvrir. Les mots-clés, les expressions courantes, les us et coutumes réunionnais n’auront plus de secret pour vous.
Comme l’indique la quatrième de couverture : "Dès les premières pages vous êtes initiés aux particularités du créole réunionnais et vous apprenez à construire vos propres phrases. Des rubriques thématiques vous proposent ensuite un vocabulaire riche et varié, des expressions usuelles et des phrases types pour communiquer facilement".
Assimil’ propose des visas semblables pour s’évader dans plusieurs dizaines d’autres langues.


Signaler un contenu

Un message, un commentaire ?


Témoignages - 80e année


+ Lus