Empêtré dans des guerres sans fin, Trump va-t-il accueillir Xi Jinping ?
22 juillet, parLe 14 mai, Trump était en visite en Chine. Il déclare publiquement : « Merci Xi Jinping pour cette faste réception. Je vous invite vous et votre (…)
11 et 12 novembre
7 novanm 2023

« Pèz si la ké pou war si la tèt i bouz » et « Komen Ti Zane la èd Ti Moussa kont larmé KaboZandarm" : le festival TEVELAVA invite à célébrer l’arkréolozi ce week-end.
Si nout dé dernié kréasion, nou la travay si lo konsept larkréolozi, invanté par lartis William Zitte. Nou la tas maniyèr rakont inndé zistwar si lo péplemen, lo « Royaume Maron de l’intérieur », lo simtièr zesklav, lékolozi dékolonial, dopi lo linèt larkréolog. Akoz anfinnkont, fo nou antienkont, dopi lo débi lo kont Balad Kréativ, sat nou fé sé larkréolozi minm !
Larkréolozi li tonb kouzin larkéolozi, mé lo problinm ek ban zarkéolog, zot i fouy ryink dan lo patrimwane bati kom i di koméla, zot i fouy dan rapor sasèr maron, ou sinonsa dan marmit zanbrokal zistwar groblan ke néna tout la tèr la Rénion koméla. Larkréolog li wa sat i mont pa, li antann sat i rakont pa, li gyin lir rant lé lign, li èm tout sat swadizan lé vilin, sanb son linèt kréol larkréansièl, li wa la vi tout koulèr. Pou sa minm li souf dési sak kous la pousièr, komsik pou fé lèv zetwal. Li souf dési sat i touf nout listwar, li tir tout lo kous la kupidité i nouri lego sanb lo vis, pou fé pèrs in twal lilizion, é la…la li trouv in boté. Sa i bot ali ! Ek lo tan, é la métriz son discipline, larkréolog li gyin voyaz dan zinivèr paralèl.
Si zot la pèr oubli in morso lo zistwar Péyi Loubli, ou sinon sa lo Royom Zekolonialis, trakass pa, larkréolog sa donn azot in tizane pou la mémwar. Paré pa paré ?
11 Novembre, 10h à l’amphithéâtre du Tévelave :
Synopsis :
Dan mitolozi Péyi Loubli, lavé lo kan ban garigatèr ek garigatèz : zot té pratikan la rolizion garigarisme, lavé osi lo kan Fidel Puma, li té moitié boug moitié bel sat, sa té fouy dan la tèr ek son bel zong pou rotrouv in tras la mémwar. Lété malizé artrouv la souvnans ziska tan lanz dé fors zarmé spésial koudvan Gamédé la ni pou fé sort la vérité dan la tèr. Zordi, dinkoté néna simtièr marin, ek son bel pyramide pharaonik an nik, zis kasièt derièr, néna in ti simtièr zesklav rapiesté ou sa domoun i pik nik desi. Zot lé paré pou lo voyaz kosmik ansanb in rakontaz mitolozik dan Péyi Loubli ? Pou la traversé, zot sra guidé sanb nout Larkréolog nasional : Binzamin.
Écriture : Benjamin Clément
Musique : Baptiste Clément
Mise en scène : Kristof Langromme
12 Novembre, 10h au Sentier Des Ouvriers — Tévelave
Pousawar :
Dan lo royom Zekolonialis, an démilnéfsanfétespré, lékolozi té sitèlman an lèr, domoun pou prézèrv la tèr, té vé pi fé zanfan. Zot la trouv in manièr sinp fékonn la tèr : zot té rès alonzé dan zèrb, é la zot té transform azot an piébwa ek lèd mousamièl ke té vien trap zot tidousoïde pou mélanz sa ek tout kalité flèr piébwa. Soman wala, la foré li rès lo mirwar la sosiété. Legzotik i défris landémik. Alor pou rès an bwa d’fèr batar, Ti Moussa la lèv an kaniar. Mé té malizé, larmé Kabozandarm ek Kann Dé Frans té okip plisanplis lespas. Anpliskesa, le stock tanin té i dégrèn ti mièt ti mièt. Falé trouv in nouvo solision dan ce nouvo kaloubadia la gèr pou gard in pé lespas.
Dan la foré, lo tanin, ali minm nout vénin pou fé lèv nout kaniarsité, pou nou rèv nout gayarsité.
Si zot i suiv larkreolog, riskap zot va rotrouv zot zéni kréol ? Ki koné ? Mé sirtou zot va konèt lo sékré sentié dé zouvrié é zot va gyin di partou a linternasional !
Écriture : Benjamin Clément
Création musique : Olivier Cadet
Le 14 mai, Trump était en visite en Chine. Il déclare publiquement : « Merci Xi Jinping pour cette faste réception. Je vous invite vous et votre (…)
La Franss la fé moné-la, lo 26 désanm 1945 pou son bann koloni dann tan-la… sa téi vé dir koloni franssèz l’afrik (colonies françaises d’Afrique) (…)
In kozman pou la rout
Une alimentation saine reste hors de portée de milliards de personnes
« La Voix des Origines : Ces géants qui ont pensé l’Afrique unie »
Retrouver un niveau de financement proche de 80 millions d’euros
Archéologie : Un campement d’invaincus découvert
Création du Port Sec III
Relance du projet ferroviaire
Washington grand bénéficiaire d’une éventuelle dissolution de l’Union européenne
Na pwin lontan mi oi dann télé, in lanjin apré boulvèrs in kour lékol. Mi domann amwin pou kossa io fé sa, sirtou kan ou la bétone la kour-la na (…)
315 emplois supplémentaires en trois mois
Bann modékri andann forom
7 novanm 2023, 10:56, sanm kalouma
Lé sipèr doss zafèr-la ! Gayar-gayar mèm ! Mèt ankor mounoir.