
Un effort supplémentaire de 5 milliards d’euros nécessaire cette année
27 juinLa dette française atteint 114% du PIB au premier trimestre, soit près de 48.800 euros par Français. De fait, des crédits initialement prévus « ne (…)
11 et 12 novembre
7 novanm 2023
« Pèz si la ké pou war si la tèt i bouz » et « Komen Ti Zane la èd Ti Moussa kont larmé KaboZandarm" : le festival TEVELAVA invite à célébrer l’arkréolozi ce week-end.
Si nout dé dernié kréasion, nou la travay si lo konsept larkréolozi, invanté par lartis William Zitte. Nou la tas maniyèr rakont inndé zistwar si lo péplemen, lo « Royaume Maron de l’intérieur », lo simtièr zesklav, lékolozi dékolonial, dopi lo linèt larkréolog. Akoz anfinnkont, fo nou antienkont, dopi lo débi lo kont Balad Kréativ, sat nou fé sé larkréolozi minm !
Larkréolozi li tonb kouzin larkéolozi, mé lo problinm ek ban zarkéolog, zot i fouy ryink dan lo patrimwane bati kom i di koméla, zot i fouy dan rapor sasèr maron, ou sinonsa dan marmit zanbrokal zistwar groblan ke néna tout la tèr la Rénion koméla. Larkréolog li wa sat i mont pa, li antann sat i rakont pa, li gyin lir rant lé lign, li èm tout sat swadizan lé vilin, sanb son linèt kréol larkréansièl, li wa la vi tout koulèr. Pou sa minm li souf dési sak kous la pousièr, komsik pou fé lèv zetwal. Li souf dési sat i touf nout listwar, li tir tout lo kous la kupidité i nouri lego sanb lo vis, pou fé pèrs in twal lilizion, é la…la li trouv in boté. Sa i bot ali ! Ek lo tan, é la métriz son discipline, larkréolog li gyin voyaz dan zinivèr paralèl.
Si zot la pèr oubli in morso lo zistwar Péyi Loubli, ou sinon sa lo Royom Zekolonialis, trakass pa, larkréolog sa donn azot in tizane pou la mémwar. Paré pa paré ?
11 Novembre, 10h à l’amphithéâtre du Tévelave :
Synopsis :
Dan mitolozi Péyi Loubli, lavé lo kan ban garigatèr ek garigatèz : zot té pratikan la rolizion garigarisme, lavé osi lo kan Fidel Puma, li té moitié boug moitié bel sat, sa té fouy dan la tèr ek son bel zong pou rotrouv in tras la mémwar. Lété malizé artrouv la souvnans ziska tan lanz dé fors zarmé spésial koudvan Gamédé la ni pou fé sort la vérité dan la tèr. Zordi, dinkoté néna simtièr marin, ek son bel pyramide pharaonik an nik, zis kasièt derièr, néna in ti simtièr zesklav rapiesté ou sa domoun i pik nik desi. Zot lé paré pou lo voyaz kosmik ansanb in rakontaz mitolozik dan Péyi Loubli ? Pou la traversé, zot sra guidé sanb nout Larkréolog nasional : Binzamin.
Écriture : Benjamin Clément
Musique : Baptiste Clément
Mise en scène : Kristof Langromme
12 Novembre, 10h au Sentier Des Ouvriers — Tévelave
Pousawar :
Dan lo royom Zekolonialis, an démilnéfsanfétespré, lékolozi té sitèlman an lèr, domoun pou prézèrv la tèr, té vé pi fé zanfan. Zot la trouv in manièr sinp fékonn la tèr : zot té rès alonzé dan zèrb, é la zot té transform azot an piébwa ek lèd mousamièl ke té vien trap zot tidousoïde pou mélanz sa ek tout kalité flèr piébwa. Soman wala, la foré li rès lo mirwar la sosiété. Legzotik i défris landémik. Alor pou rès an bwa d’fèr batar, Ti Moussa la lèv an kaniar. Mé té malizé, larmé Kabozandarm ek Kann Dé Frans té okip plisanplis lespas. Anpliskesa, le stock tanin té i dégrèn ti mièt ti mièt. Falé trouv in nouvo solision dan ce nouvo kaloubadia la gèr pou gard in pé lespas.
Dan la foré, lo tanin, ali minm nout vénin pou fé lèv nout kaniarsité, pou nou rèv nout gayarsité.
Si zot i suiv larkreolog, riskap zot va rotrouv zot zéni kréol ? Ki koné ? Mé sirtou zot va konèt lo sékré sentié dé zouvrié é zot va gyin di partou a linternasional !
Écriture : Benjamin Clément
Création musique : Olivier Cadet
La dette française atteint 114% du PIB au premier trimestre, soit près de 48.800 euros par Français. De fait, des crédits initialement prévus « ne (…)
Mézami, mon bann dalon, mi panss zot i rapèl la mortalité, laba dann Moris, lo gran kiltirèl épi politik Dev Virashwamy ; li lé mor na pwin lontan (…)
Des associations de défense de l’environnement et des citoyens sinistrés ont annoncé avoir déposé un recours pour obliger le gouvernement à (…)
En 2021, 595kg de déchets par personne sont collectés à La Réunion, soit davantage que dans l’Hexagone (548 kg/pers.). La Réunion se situe au 29e (…)
Dan noute kiltir popilèr néna bonpé kozman pou dir sa la éspass dann tan lontan… Mi koné pa pou koué, mé mwin néna dan l’idé k’ni viv in pé an (…)
Le Parti socialiste reproche au Premier ministre, François Bayrou d’avoir refusé de déposer un projet de loi sur les retraites permettant au (…)
Le Syndicat des énergies renouvelables a appelé les députés à rejeter la proposition de loi sur la programmation énergétique.
Au séminaire du 17 mai 2025, consacré au centenaire de la naissance de Paul Vergès, le PCR avait organisé 3 débats : ne soyons pas esclave de (…)
Face à l’urgence climatique et sociale, seize associations citoyennes et environnementales de La Réunion unissent leurs voix pour interpeller les (…)
Tou-lé-zan, dann moi zanvié-févrié, Tikok i sa rod gèp ek son bann kamarad. Zot i tras dann piton, la savann, la ravine… partou, é, souvandéfoi, i (…)
Le Président des Etats-Unis, Donald Trump a ordonné le bombardement de trois sites nucléaires en Iran, dans la nuit du 21 juin 2025. Dans une (…)
Les élus de Guadeloupe ont adopté des résolutions « sur la fusion des deux collectivités, sur les compétences et l’autonomie fiscale », le 17 juin (…)
Bann modékri andann forom
7 novanm 2023, 10:56, sanm kalouma
Lé sipèr doss zafèr-la ! Gayar-gayar mèm ! Mèt ankor mounoir.