Zartiss kont lo shik

Bar pa mazinasion in zartiss

28 avril 2006

Napoin tro lontan la Préfèktir, la DRAC, dizon tout la bann, la lanss in lidé gadyanm, po ardone le gou alé kiltiv nout kiltir. La domann bann zartiss mèt ansanm. Afèr i trap pa in fonnkèr in gran rakontèr, in Bé-Fonnkézèr, la ékri. Sully Andoche i fé parti bann potomitan nout kiltir, èk son bann zistoir, son fason tourn le mo, aranz nout lang. I pé pa dir boug-là la pa done fonntrip po mèt anlèr nout kiltir. Demoun i koné, lontan li lété dann latouraz Ziskakan, li la ékri bann tèks la zénès i shant ankor zordi.
La DRAC la pass komann bann tèks, mé i paré son tèks téi pass pa. Dakor, Francky Lauret lé in poèt i vo la pèn lir. Mé lot ? Banna la done la plass in nouvo poèt i vienn rant dan lo ron, olèrk rouv ron-là po sak la rouv la voi po bann zèn poèt, bann zèn zartiss. Mi koné pa koman zot i trouv, mé lir ali. Nout zournal i pibli an antié son tèks.


Mésyé Bondyé.
Si azordi mi anvoy aou inn ti modékri an pat mous, sétakoz mon kanar lé nwar sétansi. Aou k’lé lao, ou dwa konèt lanmèrdatwar mwin lé dodan. Tout domoun, lo nwar, lo blan, lo pti, lo gran, lo gro zozo konm lo pti kolon, tout lo pé i anvé amwin. Akoz ? Pars mi fout azot la maladi. Dayèr i tard pa mi pas dovan Tribinal Pénal Intèrnasyonal. Ou dovine : mwin lé kui davans. Minm bann lavoka "commis d’office" i vé pa pran mon défans. Paré mon ka lé indéfandab...
Bondyé, na ryink aou lé kab anpès amwin dor vitamétèrnam dan la zol an tol Zilièt Dodi.
Alé Gran Papa, vyin di banna poukwé mon pikir i fé mars domoun an 90 dégré.
Rapèl aou koman sa la komansé. Promyé débi ou la invant tout kalité domoun épila tout sort kalité zanimo. Aprésa té rèt aou inn ti gigine fournitir dann fon out basine. Ou la di, ou sar pa lès gaté. Alor par pastan, ou la fabrik amwin. Ou la zwé-zwé èk mwin, ou la aprann amwin fé "Zon ! Zon ! Zon !", ou la amont amwin fé santous dan lé zèr. Mé o bout in moman, parèy in zanfan gaté néna tro zwé, ou la bord amwin si koté. Mwin té ansèrv pi ryin pou ou.
"Mé Bondyé kwé mi sar fé astèr ?", mwin la di aou, "Tout zanimo, na in lokipasyion. Kok i sant tou lé matin (kan li la pwin la grip), lo syin i kour dèryèr volèr, soval i dadak domoun si son do. Mé mwin ? Mwin, zéro a la gos din sif, parèy in zanpoul na pwin kouran !". Ou la di amwin arèt fatig out tanpéraman, ou la pwin ryink sa pou fé, pran dé pti bwa, zwé dan la tay...
Té komsi ou té vyinn déklar amwin konm promyé somèr si la tèr Bondyé.
Alors konm in mousavèr dann in mok fèrblan, mwin la tourn-tourn an ron. Mwin la komans tonm dan lalkol, mwin la parti trinn mon kadav dan la bou.
É alapa in zour, in gran boug i vyin war amwin. Bitanblan, son zantyiès i ral amwin. Li di amwin "Kosa i ariv aou mon pov zanfan ?". Mi asplik ali mon ka é toutsuit pou toutsuit, li promèt amwin in plas travay. "Moustik !". La di boug la, "Ou va parkour tout la tèr, ou va pas kaz an kaz tout domoun é ou va anbras azot". "Sé sa mon travay ?", mwin la di ali. Li la fé amwin pou répons ké li té doman pa mwin plis. Kisa noré rofiz in travay parèy ? Èt péyé pou anbras domoun tout la zourné.
"Mé mésyé, pandan konbyin tan mi fé travay la ?". "Pou in bon bout d’tan mon kaf. É dayèr ala in kontra d’travay, sign ali". Dosi papyé la té ékri "Monsieur Moustik est engagé sur un CPE en tant que Chargé de mission pour apporter par transmission buccale, le bonheur aux créatures de Dieu". Mwin té konpran pa tro, mé mwin la kap lo lidé an gro : mwin té péyé pou rann domoun éré ! An plis ou koné, lèr ou lé o somaz é toudinkou ou giny in CPE, ou poz pa tro késtion. Tout manir, si o bout dézan, té plé pa li, mwin té manz l’ASSEDIC. Avan alé fé mon "mission", li la di amwin komsa "Oté bin i anbras pa son patron an romèrsiman don ?". Dan mon kontantman, mwin la sot dési li é mwin la pyouk ali for-for minm si la zou, lavé konm inn ti gou lo san mé té pa mové.
É ou koné la suit, mwin la fé parèy èk tout domoun té pas si mon somin. Pyouk parsi ! Pyouk parla !
É pyouk ! É ropyouk !
Zordi mwin la konpri kisa lété gran boug la. Son non mi rotyin pa byin, in nafèr konm Sikoun kéksoz...Mé sak mwin lé sir astèr sék sé lo dyab an pèrsone. É son san té anpwazoné èk la maladi, maladi i fé mars an 90 dégré. Mwin la fé rolir mon kontra par Madame Aude é sé èl la di amwin "Mé mon cher monsieur, vu la fé avoir avou : CPE i veut dire : Contrat Pour Empoisonner "

Wi, mi pik domoun, wi mi rann azot malad. Mé di bann ziz la Mondyé, di azot mwin lé anmaré par in malédiksion lo Dyab. Di azot la pa mwin i fo zizé.
Bondyé, i fo pa kine amwin, i fo zis tir so malédiksyon i pèz si mon tèt. Mé minm lo sorsyé lo pli diplomé la pa fout kapab fé sa. Pouvwar la, ryink aou néna...
Bondyé, fé in manir syouplé !
Davans, mi anbras aou for-for minm si la zou !!!

Moustik


Tapokouté

Lo group Tapok lé dési Radio Nova lo dimansh 30 avril à midi. Zot sa shanté dann lémision NéoGéo, zis avan pass dési la sèn à Bourges. Zot va gingn profit in antrokoz èk lo group. Nou rapèl azot : Tapok i roprézant La Rényon dan so gran festival. N’i espèr zot sora romarké konm Davy Sicard, in mizisien rénioné la pi bézoin prézanté. Po ékouté gayar lémision-là, bransh azot dési Internet www.novaplanet.com


Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 82e année


+ Lus