Désanz nout vi

16 zwin 2006

L’anmaraz lontan troi lèt po batay
Té sort Sinn-Ni, l’anvoy Paris

" C’est chez personne Paris " Philose Sauf fi

in largousin maksé la taz makadam po ...
kamarad kamaron i mak si la rièl Sinn-Ni
po kapay, si kro-d’orz
bonbon sakré tifi

Désanz nout vi

L’anvoy désot l’amèr, kat lèt po soukèr
Marmay kartié viv san molansh

" Poète toi Payot pleure " philosophe fille

inn ratonad roti fé rosiniol tann èk ...
in pi-vopi fass plakar la bèz in targèt dann ... sak
la tinn lounèr bann tapisaz
krèz zot bèrsak

Détartiné

La tay po méday sat la fé lankan
Dé grèn o ni zesklav derby

" La poin persone Sinn-Ni " Philose aux filles

té va désanm baba ki vé li tann zorié
drouy sô monn larmishèr
v’anvoy san tié o laribo
son marcel dann shemin
vé marida d’lo

détartiné

là ki molardèr ? Si ! in méka pi lèr ?
là Montarno fanm pak osto

" Kilé bann montarnoss " file aux os, filles !

gout pointaz manbolo, konm in ta ras-bi, s’touy
taré ‘pliké la trèp la roul si l’boulvar galé
la pèz loukèr tapénaki
brèz lot kalé

lé forniké !

dé triaz an pliss dam aou triklo
kou-d trèy radio koup sou tronèl

" son zobi sou zonblou " fille-l’eau-z’os, fi !

moi’ zil i éfronté, zigomar dovan l’zing
larg in tosh z’âm à-lèr, i tourn san pié la gout tonbo
" Ferdinand de Blaise toque " son kor dann roulo

Lé for niké !

dann mon verdine vèr san louraz koulèr
zapash maron kour tabi(z)man

" Fonnkézèr zaztèk donn " lazaro koz

té vi lapa lershem téi mank pa son krim
la désine son krobar po sa la souk mil Delacroix
la débèk la liberté, pa lank bato

Babou B’Jalah


Explication associée

Mèt aou tout kalité la lan

N’inpé va dir moin lé fou. Soman, mon fason voir lékritir i palank dann liniversalité. La poin tro lontan moin la désid razout bann mo largo dann mon vokabilèr. Nana détroi mo i sort dann tan lontan, soman i vienbou pa trouv ali dan nout kozé. Dawar zis po détroi mo minm.

Ala in bon lespérians po anvoy azot dann diksionèr zot la poin labitid trapé po lir. Dictionnaire d’Argot i ègzis. Bouz azot dann gayar libréri zot va voir, ousansa pass komann. In zour, mon kanèt la bit dési, é dépi mi niabou pi tiré, tèlman lé gayar. Nana in takon d’mo i mérit mèt ali anlèr.
Afèr l’argot ? porézon in lang lo pèp, in lang kartié, in lang vré, in lang sé tou. Soman, mon démonstrasion i rod pli loin. Bann gayar mo-là i trouv son lorizine loin minm. Sétaki vin t’an, sétaki dé sièk, bann mo i trouv in ot sans firmézir li avans dann tan. Lo mo i tonm zèn, i ar’viéyi. Anon trap ali konm i vien don. Dann tèks moin la fé, nana in takon lo mo i tonm pa dann nout lang, soman i sone èk la mizik nout kozé. Afèr nioré bordé ?

Bouz lang-là

In bon travay mi kont fèr sanm zot sé propoz azot anvoy lo mo po moin. Kisoi zot linvansion, kisoi zot la antann. Anvoy ali, èk son léksplikasion. Parlfèt, n’a fé bouz lang là. N’inpé va dir : "afèr i toush nout lang komsa, afèr i dénatir ali, afèr i gonm ali, afèr i koz bankal ?" koz kréol droit, akoz pa ? koz kréol fermé, sa n’i vé pa ? kontrèr, done ali la voi la liberté, lèss ali bouz konm li vé. Ki sé, saspé nou nora bann gayar mo va rant dann nout kozé. Bann zèn l’invant "ségèss" po dir "tantine", "tshèké" po dir "bonzour". Domin, koman va dir "roké", ousansa "depin, delé, loto". Afol pa, la pa po palank toudsuit. Mé i tard pa.

Babou B’Jalah


Lexique

Lotèr i apèl méné-la “Particularités lexicales régionales”. Nous propoz azot détroi mo son vokabilèr, soman nou la ékri an fonksion lortograf lo diksionèr Alain Armand.

Ansiv : Conque d’appel faite d’un gros coquillage percé d’un trou
Brélok : Interruption du travail au milieu de la journée
Shikèt : Petite quantité, petite partie d’un tout
Débouzé : se remuer, se mettre en mouvement
Délingé : frapper
Dormaz : sommeil
Doutans : doute, hésitation
Farlangé : déchirer, mettre en pièces
Mizik farlingèz : destroy music
Fonnkèr : cœur du cœur (se dit aussi pour poème ou poésie)
Golèt : mesure de longueur (4,872 mètres)
Grinp : Jeu fatigant et dangereux au cours duquel on simule la chasse aux fouquets (grimpe sèche), aux cabris et aux noirs (grimpe chargée)
Groblan : (ou grozabo) quelqu’un de haut placé dans la société
Kalmandron : cérémonie mortuaire malabar
Kamayang : voyou, bon à rien
Kapor : fort, robuste
Koïlou : temple malabar
Lansor : bâton emmanché de fer aigu
Mazigador : sorcier
May in zanbèk : faire un croc-en-jambe
Malang : puant
Mavouz : las, affalé
Mazonm : homme très fort (traduction littérale : grand homme)
Moulal : toile d’araignée chargée en suie
Sigidèr : sorcier
Zamalièss : Mot-valise formé à partir de zamal : chanvre indien et liesse : gaieté procurée par le zamal


Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus