Litératir : rankont èk Jean-Louis Robert

In fagotèr zistoir In fonnkézèr pardi

3 mars 2006

Kisa i koné pa Jean-Louis Robert ? Aou ? Bin, lé domaz sa. Lèrk ou lir son bann kréasion, son bann mo Mélangue, out zié i arèt pi, forstan son gadianm. Lir ali. Son bann liv i trouv partou, kont aou, roman aou, i lir konm i lir fonnkèr.

Jean-Louis Robert lé in poèt, in fonnkézèr La-Rényon, i vienbou pa loupé. I shap pa. Mi lèss ar’pa si koté. Zordi, nou rouv nout paz pou zartis-là. Sak i yèm lir kréol, dawar la pa oublié zèt zot zié dési son bann liv. Mé sak i yèm lir an fransé, sora pa perdi, kinm li di "kan ou rogard la parti fransé, i voi ké sé pa in fransé akadémik. Kan ou lir an kréol, lo lèktèr i trouv bann mo i ègzist pa".
Son dernié liv lé doss minm porézon i "mélangue" bann lang. "Le petit erre" - o ! an kréol i done "Inn ti lèr" - la fine sorti dépi lané dernièr. Sé Orphie éditions la fé sort liv-là. Akoz pa alé vizit ali in pé, san rakont tout lo zistoir biensir. Dabor avann ouvrir, rogard bien lo tablo dési la kouvèrtir. Sé Louis Georget Boyer la pinn. Rapèl azot, sé li minm la rouv nout promié ribrik kiltirèl an kréol rényoné “ki kré kraké, sak i kré fé pété”. Aprésa, rouv ti liv-là, i san lodèr la poézi, lodèr fonnkèr. Parlfèt, “Mélangue”, kosasa ? In mélanz bann lang ? Sinonsa plito in tradiksion an dirèk, konmsa zot va konprann ankor pliss lo liv ? lotèr i di ké dawar i mélanz lé dé lang, "mé sé in ot lang", "pour essayer de dire le pluriel de la société réunionnaise". Lé pa doss sa ? Konmsa zot i sar bien konprann lir kréol, é lir lo fransé, akoz pa.
Po Jean-Claude Carpanin Marimoutout, profésèr linivèrsité, "son ambition est de faire sortir le conte créole du domaine de la tradition et de la mémoire, du champ des lectures folkloristes, pour le faire participer ès qualités au concert des littératures du monde". Jean-Louis Robert i avou "ne pas se contenter d’un conte d’ici et d’aujourd’hui". E fo pa mi oubli dir azot Jean-Louis Robert la gingn lo troizièm pri de loséan indien, konkour lo Konsèy zénéral.

Kosa i rakont dann liv-là ?

Mi préfèr pa dir tout. Soman zistoir-là i fé viv anou dawar dan nout lépok. Sinonsa pli loin ankor. "Sé in fiksion apré lo largaz, lindépandanss si ou vé. Aprésa, kosa i pé arivé" i di Jean-Louis Robert. Dan liv-là, zot i viv èk bann pèrsonaz i sort, dawar zordi, somanké dann tan lontan. Kisa i koné Cimentdef, ou Sélimèn ? Dé non-là, i di p’azot rien ? Simandèf té in malgas maron téi vienbou pa èt zesklav (dawar solon son ran). Ousansa Sélimèn, in santèz 19ème sièk téi fé plézir ékouté po bann voyazèr. Soman lo zistoir i ral anou dan in tan dawar i zour v’arivé. Lé konmsi Zanaar i rakont demin. Lé konmsi lotèr té vé done la voi in gran santèz lontan, in fanm potomitan nout kiltir, po rakont in zistoir i sar arivé demin.
Oui, Jean-Louis Robert i rod fé viv anou tousa, baloté rant Listoir La-Rényon, é tousa zistoir n’ankor po rakonté. Oubli pa sé in kont. É lo monn lé gran. M’a dir simploman ké "zistoir-là té dan lo tan navé in sigidèr blan, in mazigador téi kroi la rolizion Media Dea, té komandèr dési lil". "L’état télécratique" téi baz ali dési lodiovizièl, la violanss, la persékision é ladorasion bann zimaz. Zistoir-là, dawar zordi ? Alé, mi di pa pliss. Lé fasil, tout bann bon librèr la okip zot bibliotèk, é la mèt an évidanss liv-là. Mé zot i pé alé demann à la kèss. Zot va lir zot minm "Le petit erre - inn ti lèr" de Jean-Louis Robert, i sort shé Orphies éditions. Alé rodé.

Bbj


Sak Jean-Louis Robert la fine ékri

Larzor et autres contes créoles, l’Harmattan, 1999
Au nom de l’impur, Grand Océan, 2000
Dédalage, Orphie, 2003
Mettre bas la capitale, Orphie, 2004
A l’angle Malang, Grand Océan, 2004
Lo gou zoliv vèr, Udir, 2005
Le petit erre, Orphie, 2005


Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus