In sipèr nouvèl po nout patrimoine

9 févrié 2007

Alala in gran travay la niabou abouti. In liv-CD dési Benoîte Boulard èk Loulou Pitou, lo PRMA i vien fé sorti. N’i prézant pi dé potomitan-là. Banna la sitan roul séga ousansa kadriy kréol. Dan son mazinasion, lé forsé, rénioné i koné kisa i lé dé mizisien-là. Dan son kolèksion Takamba, Lo PRMA i of anou in voyaz mizikal intanss. Oté, kour vit trapé pangar na pi. Dann salon, dann la kour, oubiensa lanbians fèt famiy, nora po kontanté.

« Boulard ? Sak té shant èk Maxime Laope », zot i demann amoin. Wi, èl minm. Soman, si èl té bien koni po bann sanson èk nout rogrété Maxime, èl té akord in gran plas po bann konpozision Elie, di Loulou Pitou, té fé pou èl. Parlfèt, li minm la mèt aèl anlèr, sirtou La Rénion. Fanm ménaz, èl i rant tilanp tilanp dann la troup folklorik koté Loulou Pitou, Raymon Aliqui, èk son patron Georges Andoche. Son voi i port, i afine firmézir. Benoîte Boulard i lanss aèl dann radio-kroshé.
Lété an 1952. Èl i gingn lo dozièm prix, é i rankont in désertin Maxime Laope. Sé Le Trio Fadeuille toultan i gingn. Maxime èk Benoîte i désid mèt ansanm po ranport lo konkour lané dapré. Pa manké.
An 1953, zot i dékrosh lo promié pri, inn kèss Kina Saint-Germain. Zot lavé santé in sanson toulmoun i koné astèr, “La rosée tombée”, Maxime lavé ékri à Madagascar. Ziskalèr, solman Fourcade la fine èt anrozistré dési bann 78 tour. Alala bann nouvo morso èk la voi Benoîte Boulard i sort. Dann stidio, dann bal osi, èl i amont son gouss minm.
Lané 1961, malorozman, grogro malèr i akabl aèl, Benoîte i désid larg la mizik po rézèrv son tan po son bann marmay. An 1976, érézman, ni artrouv aèl dési la sèn èk Maxime Laope po “Not’ bon vieux temps”, ékri par Jacky Lechat. Nou lé an 1976. Lo duo Maxime Laope èk Benoîte Boulard i arpran favèr. Benoîte va kontinié santé èk Maxime. Soman, èl i oubli pa sant bann sanson Loulou. Lo 1er out 1981, èl i devien promié artis bann zil i gingn la méday “des arts et chorales françaises”.

In gran travay

Là, zot i vé armèt dan zot tèt bann figir kadriy ? Zot i rapèl ankor koman i danss ? Kosa té sant ? Fanie Précourt i kontinié son travay ramass nout patrimoine mizikal. El i koné in paké dési bann kadriy, bann bal. Natirèlman, èl i propoz anou in gran travay dési dé gran pèrsonaz nout kiltir, mé osi dési bann stil la mizik nou lé pi abitié antann. Kisa i danss ankor kadriy ? Ni mazine Bernadette Ladauge. Soman, la pa tout bann rénioné lé prézèrv porsion nout kiltir-là. Anpliskésa, nana in takon morso dawar zot i koné pa ankor. Oté, là ni tir shapo pou Eugénia Pitou, Nicole Hoyez-Pitou, Bernadette Ladauge, Jules Arlanda, Henri-Claude et Marie-Armande Moutou, Narmine Ducap, la famille Andoche, la famille Laope, Nora-Laure Boulard, Antoine Tichon, Jean-Claude Siengtiwoane, Jean-Luc Osnon, David Guyomard, Simone Vauga, Franswa Baptisto, Marceau Persée, Arno Bazin, la done la min po ashèv travay-là, é tan d’ot ankor. Antouka, ala nout diskotèk lé konplété èk "Loulou Pitou et Benoîte Boulard, du quadrille créole au séga". Oté, alé rodé vitman avan na pi...

Bbj


Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus