
In objéktif pou trapé : In dévlopman korèk …sansa sé in bilan négatif !
26 juin, parMézami, ni sava rante dann in pèryode zélékssion ané pou ané.Nora zélékssion l’ané 2026, nora zélékssion l’ané 2027 é nora ankor l’ané 2028… Bann (…)
Bann Zanimo i sava domann dolo Bondyé (III)
21 mars 2009
La misyon shoval la manké, sète bèf la manké galman. Torti, troizyèm volontèr, lo roi lé blizé anvoy aèl oir Bondyé pou domann dolo, mèm si lo roi bann zanimo na poin konfyans dan èl !
Kriké ! Kraké ! Kriké mésyé ! Kraké madanm !
Bann zanimo la gard torti alé konm par dépitasyon... Kosa torti va nyabou fé épi kobyinn tan li va pran pou monté-dsann ? Torti, lé pa in zanimo pou pèrd kouraz : ala k’èl i sava !
Kokolok-kokolok-kokolok-kolok, èl i avans mèm, dousman mé sirman. Èl i marsh, i marsh mèm : kokolok-kolok !
Lé dir oui, pou alé an-o la-ba la kaz Bondyé ! Moin lé fine dir azot, Bondyé i arèst dann in nyaz, dann gran-syèl ?
Si moin la fine di, alor lé bon ! Zot i konpran, lé pa fasil pou ariv la-o, sirtou kan ou i marsh ti-dousman, ti-dousman !
Ti-dousman ? Sé in fasonn kozé pars mi oi dann syèl, torti i avans pa si tan tèlman dousman ké sa ! A-A ! Èl i tard pa pou ariv la kaz Bondyé ! Ala k’èl i bate dési la port : go-gong-gong ! go-gong-gong ! Bondyé i arète in kou okip z’afèr l’imanité pou vnir oir kisa i bate déssi son port konmsa !
Kriké-kraké ! Koton mayi i koul ! Rosh i flote !
« Kosa ou i vé mon zanfan ? », gramoun i di.
Torti i fé pou répons : « Nou l’apré mor d’soif ! Sé pou sa mon roi i anvoy amoin rode avèk ou in manyèr pou gingn dolo ! »...
Bondyé lé konm akablé ; li domann, dann son kèr, si sé sa lo bann kréatir li la kréé : in bann tète vid !
Solman, li pran pasyans, li di torti : « Di out roi, rode in gro pyé kalandiyak, fé fouy in trou, solman rèt pa dvan pars lo kourann lo lé riskab noiy lo fouyèr trou !… ».
Torti i romèrsyé byin épi li komans son désant. Solman pou pa obliyé, li répète é li répète ankor : Kalandiyak-yak ! Kalandiyak-yak ! É lo brui son kok déssi galé i fé : "kokolok-kolok ! kokolok-kolok !...
Ala k’li kas in tournant an zéping shapo. Kosa li oi ? In zoli pyé d’zèrb, byin vèr, byin frèsh é in lodèr, mi di pa ou ! I diré ziska lo touf zèrb i apèl ali, i kriy ali : « Vyin aou ! Vyin aou ! Sé pou ou moin lé la, pou kontant in pé out léstoma ! ».
Kriké-kraké ! La klé dann mon posh ! La tay dann out sak !
Torti i dévyé pa son shomin ; èl i répète mèm : "Kalandiyak-yak ! Kalandiyak-yak !". É son kok dési lo rosh i fé : "kokolok-kolok ! Kokolok-lok !"."Kalandiyak-yak ! Kalandiyak-yak !", "kokolok-lok ! kokolok-kolk !"
Torti i kontinyé son shomin, li dévyé pa ! La pa èl pou artourn an aryèr ! La pa èl pou alé an maronaz pou vol in pyé d’zèrb, a la vol !
Ala k’èl lé pa loin pou arivé. Martin anlèr pyé d’boi, i oi aèl dopi loin mèm épi i prévyin bann zanimo. Lo roi i roganiz in komité d’akèy : torti i ariv ! I pas rant dé fil zanimo ! In pé ziska i bate la min ! Torti i sava droit ziska in gro pyé kalandiyak, l’arb lo voiyazèr.
Li di : « Dégaz in pé zèrb, fé konm in bassin épi fouy koté gro pyé l’arb voiyazèr. Lo fouyèr i mète in pé par koté ! Tansyon-pangar dolo i noiy ali ! »
Bon ! banna i ékout torti byin konm k’i fo...
Kriké ! kraké ! Fouyé si na pou fouyé ! Si na pa fouyé, fouyé pa !
Dé gabyé-kosto i fouy mèm. Toudinkou, in kourann lo la sort dann fon lo trou. In pé plis, té i noiye sak l’avans tro pré ! Oté Baya ! Bann zanimo la bate la min, la bate la min ! Shakinn la boir inn-dé gorzé. Oté ! La bann zanimo té kontan la ! Té an fini pi bate dann do torti. Té i félisite aèl ! Mèm lo roi lété kontan é té i fé oir ! Dabitid, in roi, sa lé rézèrvé sa ! So kou isi, navé pi la résèrv. La ziska di : torti, va pran aèl dann lo gran konsèy roiyal ! Sé dir azot ! Oté ! Banna té fir ! In pé la ziska parti zot kaz pou oir si l’avé dolo dann tiyo é lavé pou vréman, vik shakènn, vit-fé la aranz son branshman konm k’i fo
Byin sir banna, lo roi an parmi, la oubliy torti viteman. Konmsi dolo l’avé ariv son tousèl... Mé torti i s’anfoutsa, provik li la rann sèrvis lo roiyom, provik bann zanimo la gingn lo pli nésésèr, dolo : dolo pou boir, pou fé la toilète, pou lav linz, pou kui manzé ! Lé ga ! San lo-la, nou lé fouti !
Kriké- kraké ! Kriké mésyé, kraké madanm !
L’avé in foi, mésyé lo foi, la manz son foi èk in grinn-sèl !
La fini pou zordi, mé samdi proshin, zistoir zanimo va kontinyé… si zot i vé byin !)
Mézami, ni sava rante dann in pèryode zélékssion ané pou ané.Nora zélékssion l’ané 2026, nora zélékssion l’ané 2027 é nora ankor l’ané 2028… Bann (…)
Dans les départements d’outre-mer, près d’une femme sur deux qui devient mère ne vit pas en couple, configuration familiale bien plus fréquente (…)
Le troisième Plan national d’adaptation au changement climatique « n’a toujours pas de cadre contraignant et ne prend toujours pas en compte les (…)
Le 16 juin 2025, le Tribunal administratif de Paris a suspendu en référé l’arrêté du 26 février 2025 ordonnant le blocage de 17 sites (…)
Dann in famiye néna touzour inn pou fèr lo gran. Li yèm okipe d’ shoz lé pa d’son az. Sé pou sa i di, li fé l’onm d’afèr. Mi rapèl in zour mwin (…)
La CGT exige un référendum pour "sortir par le haut" et "rassembler le pays" après l’échec du "conclave" pour "que les Françaises et les Français (…)
Le Syndicat des énergies renouvelables a appelé les députés à rejeter la proposition de loi sur la programmation énergétique.
Le conclave des retraites initié par le premier ministre, François Bayrou, pour éviter la censure de son gouvernement, devait s’achever le 17 juin (…)
Au séminaire du 17 mai 2025, consacré au centenaire de la naissance de Paul Vergès, le PCR avait organisé 3 débats : ne soyons pas esclave de (…)
Face à l’urgence climatique et sociale, seize associations citoyennes et environnementales de La Réunion unissent leurs voix pour interpeller les (…)
Près de 12 millions de réfugiés ont trouvé protection dans les 46 États membres du Conseil de l’Europe.
Dans le cadre d’un partenariat avec l’Union européenne, le Département organise, le samedi 21 juin au Village Corail (L’Ermitage-les-Bains), un (…)