
Turbulence à la Mairie de Saint-André
5 juillet, parAprès les coupures d’eau mémorables sur fond de polémique, le conflit Mairie de Saint-André-Cirest qui perdure, les plaintes à répétition, les (…)
23 mars 2007
« Aou minm toultan hin ! » Kania i kri. Tani lé touzour an rotar. Sipay lé asiz an touk dérièr in gro bertel ; lù préfèr pa di rien. Soman, alù minm dawar plù présé lèv lo kan po viré. Son kor i gratt. Lù anvoy « Bon olèrk ronflé, alon baré. N’ankor po trasé. Odrémié done le grin ». Tani i suiv, Kania ansanm. La bann an mouvman, Le ron-kabass i bouz an kèr, le kor i dékal militèr, le rèv anparmi. « Bra-d Silaos, ala nou là » tout ansanm i shant.
Rièl Badamié Sin Lui, zot i koup par Ouaki po mont Bra-d Silaos. Banna la fine vèy in basin sora ziss klèr po pass in bon zourné. Kari sovrèt, si i gingn béké. Ousansa, tang roti, spésialité moman Tani. Sipay v’alé rod deboi. Apré lù minm va mèt lestil po pik dann lo. Firmézùr, zot i marsh, zot i mazine minm. In zourné arien fèr, ziss po kass lé kui. Kania èk son golèt, Tani nana bann marmit, Sipay son vié sab.
Dirèksion Ouaki. Pa loin uit èr le matin. Le tan lé fayfay, mé solèy lapo fé in zèss. La bann i déboul san mazine traka. Onz an, i voi azot déza granmoun. Sipay i koné in santié i kol dirèk dann la rivièr. Zot i bèk dérièr le kapor. Tanzaott, lù fouèt détroi kou-d sab dési détroi zèrb bor santié, po rouv somin, po fé le fièr. Sipay toultan i pass par là po rod deboi èk son granmoun, épisa poiv maron. San ral le kont, la bann i désann.
Ariv dann fon Ouaki, parkoté in ti kaz bondié, zot i kal in kou. Sipay nana in zafèr po amontré. Tani ? La pa bézoin bonpé po angant alù. Kania i vé voir an promié. In vié kart granpèr Sipay navé dann inn boit, si son larmoir, dan son shanm. Gramoun Robert di Grankot té yèm si telman bann zistoir la piratri, Labùz èk tousala, téi mèt toulézour son bèl shapo an kuir, tayé an point, èk son bot-shoval téi dat. Son kaz té plinn sab partou, la gèl rokin èk tono deronm. Grankot, gran dalon Bibik. Sipay la pa di koman kart-là l’ariv dan son min. Soman Kania èk Tani té mazine bien lapa ‘riv tousel.
Kania i di : « Konm sé moin laménèr, kit amoin gard in kou. Dawar sé in trézor, inn mal plinn lor ? »
« Si nana lor anndan, dépi lontan na pù. I doi plùto èt bann vié zafèr i fé pèr, bann liv zavan. Amoin mi sar pa » Tani i larg konm in fatra.
« Dawar sé d-fùzi. Somanké sé bann zafèr konmsa. Papa la zamé voulù mi ansèrv. Sora in lokazion » Sipay i ri.
Kania i di pù rien. Sipay i tann la kart. Lé troi i ogard sérié. « Bon i fo mont dési Granbasin. Ogard, lé désiné » Kania i amont èk son doi. Li suiv lo tré. Saminm, i fo bèk vèr Granbasin. In ot détour pa maziné. La bann i désid monté. I mazine pù sovrèt, tang, ousansa zoizo. Rienk mèt la min dési in trézor, in tarkon piès an lor. Dawar liv zavan ? Si sè-d fùzi, amèn dann kabaré Baba. La bann i trass an montan.
Inn plas. Si la kart. Nana dé kroi. Kania i blémi. In koko le mor épùsa ékri a-koté : « vivra qui dira ». Sipay i demann « kosa i vé dir, kosa i fo dir ». Banna i kontinié marshé, soman i roul minm dan zot tèt. « Vivra qui dira » « Vivra qui dira ». Lèr i pass, zot i voi pa. Poitan, nana shépa konbienn galé zot la soté, delo zot traversé, ti santié bor-d lo sou piédboi vèr zot la trasé. Par-là onz èr, Tani i pèrsoi dé kroi. Son san la glas in kou. Kan Kania la vù son tour, frison la pass sù lù. Sipay téi fé lèr lavé pa pèr, soman po in kou lù té fé pa le kok. Dousman. Dousman, zot i aprosh. Inn voi i kri. « Kosa zot i di ? ». Persone i di pa rien. Minm Sipay té tranm. Voi-là té parèy sat in zavan, in lam perdù. Kania i kri « Vivra qui dira ».
« Pass azot » la voi i ar’kri. Tani té po fé dan son linz. Parlfèt, apré, Sipay èk Kania la pù arèt kass alù lé kui, moukat son krintiv, kanil sù son tèt koulou. Gro solèy midi la pa loin pointé. La bann i préfèr mont plù o po poz le kan, zis koté in grot.
« La pa fé pèr amoin » Sipay i vant. « Oui, oui, ou té tranm konm tout ou, an plùs, sé moin la di » Kania i koriz « é moin lé sùr nana in bon trézor i atann anou. I fo n’i trouv alù. Soman i fo n’i fé vit. Solèy i lèv bonèr, mé lonbraz i ariv vitman. Té anon fé, aprésa i fo n’i mont. I devré pù èt loin ».
Manzé ? Minm pa lanvi. Sitantèlman kart-là té motiv azot. Trouv in trézor ? Banna té mazine vréman pa bit dési in gran kaf an linz goni. Vié, mé gran, é kosto.
la suitt vandredi proshin...
Vokabilèr :
Bibik : chercheur de trésor connu des réunionnais
Done le grin : faire vite
Fatra : dadais
Koulou : bête, imbécile
Labùz : pirate
Zavan : âme perdue, fantôme
Après les coupures d’eau mémorables sur fond de polémique, le conflit Mairie de Saint-André-Cirest qui perdure, les plaintes à répétition, les (…)
Le CIOM « national » aura bien lieu le 10 juillet au Ministère des Outre-mer, en présence du Premier ministre, François Bayrou et du ministre de (…)
Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)
En avril 2025, la ministre malgache des Affaires étrangères, Rasata Rafaravavitafika a déclaré que "la position de Madagascar concernant la (…)
L’ancien chef de la diplomatie européenne a déclara qu’« en un mois, 550 Palestiniens affamés ont été tués par des mercenaires américains ». Une (…)
Après l’opération militaire d’Israël « Rising Lion » (« Lion dressé ») contre l’Iran dans la nuit du jeudi 12 au vendredi 13 juin 2025, et celle (…)
La Réunion fait partie des régions françaises les plus touchées par les conséquences sanitaires, sociales et judiciaires de la consommation (…)
1993- La disparition de Lucet Langenier. Elle a été brutale, prématurée et a frappé douloureusement non seulement sa famille mais aussi ses (…)
C’est dans une ambiance chaleureuse avec un état d’esprit fraternel que les délégués de la Section PCR de Sainte-Suzanne se sont réunis en (…)
La section PCR du Port apprend avec une profonde tristesse le décès de Nadia PAYET, ancienne déléguée syndicale CGTR. Militante engagée et (…)
Les technologies de Google Cloud renforceront la plateforme d’Ecobank pour améliorer la banque digitale, le soutien aux petites et moyennes (…)
Le patron des communistes, Fabien Roussel, ne se rendra pas à une réunion de la Gauche sur l’hypothèse d’une candidature commune de gauche en (…)