À lire

“Les nouvelles formes de la poésie réunionnaise d’expression créole”

11 out 2006

Frédérique Hélias signe aux éditions K’A un ouvrage fort intéressant sur la poésie réunionnaise. L’auteur nous retrace ainsi la rupture engagée par Jean Albany, et nous instruit de l’évolution des formes poétiques réunionnaises jusqu’au 21ème siècle. À lire impérativement.
Professeurs de créole, étudiants, ou passionnés des belles lettres créoles, vous ne pouvez faire l’impasse sur cet ouvrage. Ce minutieux travail se situe aux carrefours de la sociologie de littérature, de la sémiotique textuelle et de l’analyse du discours. C’est en quelque sorte une fresque chronologique de l’histoire littéraire, de Jean Albany jusqu’à nos jours, relevant ainsi le travail poétique d’Alain Lorraine, d’Anne Cheynet, de Patrice Treuthardt, d’Axel Gauvin, d’Alain Armand, de Jean-Claude Carpanin Marimoutou, de Babou B’Jalah, de Michaël Courteaud et d’André Robèr. Les poètes cités sont pour la plupart édités par les éditions K’A. Histoire de famille ! En tout cas, Frédérique Hélias nous ouvre la voie de la compréhension.

Patrick Julie


Lexique : lorizine bann mo

Lorizine anglé / l’origine anglaise

Nail > nay
Corn flower > konflor
Look > louk,é
Aim > zin

Lorizine Amérindien / l’origine amérindienne

Gyalpana > ayapana
Kannot > kanot
Makot > makott
Maïs > mayi
Papaye > papay
Sapotille > sapoti
Ananas > zanana

Lorizine indoportigé / l’origine indo-portugaise

Bréda > bréd
Bobra > bobr
Bringéla > brinzél
Karambal > karanbol
Bandeja > bandéz
Kabou > kabay
Kafir > kaf


Lecture choisie

In parti loukasiét

- Monmon ! Not dé Tikarl i dsann la kaz Timari, in ?

- Alé azot. Amiz pa soman. Sirtou, Tikok mi prévyin aou, artourn pa isi èk linz an morso, sinon mi koup out déyér.
Ariv la kaz Babé tout la bann lé apo zwé loukasyèt. Tikok ék Tikarl i rant dann ta. Soman, pou komansé i fo rod kisa lo mér. Sé Zorzyane i rouv lo zé :

- Plouf ! Inetikét, Mari-Bonbét, Kani-kanèt, trik !
Promyé trik i tonm si Zanpyér.

- Plouf ! Inetikèt, Mari-Bonbét, kani-kanèt, trik !
Dozyinm trik : Tikok.

- Plouf ! Inetikèt, Mari-Bonbét, kani-kanèt, trik !
Lo tour Maryanne po sorti.
I rèt Zorzyane ék Tikarl, astèr !... Sé Tikarl va tonm lo mer.
Tout i fé kondisyon : "In bigobé, ali minm lo mér !" Zot i di Tikarl bous son zyé, kont ziska vin. Aprésa, tout la bann i kour kasyèt, Zorzyane i kour dann karo zerb roz, sou pyé kinkina. Zanpyèr li, li mèt zis son tét déyér in féy sonz, la li krwa personn i wa pa li. Tikarl i kont, i kont minm. Soman, li fé sanblan bous son zyé, aléwar, li ogard rant son dé min. Li koné Zorzyane i sa rod bigobé. Li bouz pa son plas, li kont minm. Kan i ariv vin, li kri : "Paré, pa paré, mi débous !"

- Zanpyér vyin aou ! Mwin la vi aou !
Apréla, li véy dék Zorzyane i lév son ti tét dann zerb, li kri :

- Zorzyane, pa bézwin débouz plis mwin la vi aou !
Astér i rét riyink Maryane ek Tikok. Tikok la pa lwin : i dbout koté in zénis dann park. Béf i kour pa li, li lé abityé. Son pyé lé dann ros tann, mous karapat i pik ali, li bouz pa in grin pangar va war ali. Férkwé, Tikarl i vir son tét lot koté !
Op ! Tikok i sot, i kri : "Bigobé ! aou minm lo mér, Tikarl ! A ! a ! la giny aou la !"
La zwé, la zwé... Aprésa, tout la bann lavé fin, la parti manzé.

Fontaine C. : “In parti loukasyèt” in Zistwar Tikok, CDPS, 1988, p.24.


Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus