Pou in grap létshi

L’avé inn foi méssyé le foi, la manj son foi èk in grinn sèl

30 mai 2009

Méssyé Kass-koko-pou-boir-de-lo lé dépité, pars son dézyèm garson i sava la kour lo roi é dézyèm tantativ i réissi pa. Pir k’sa, an dé foi, son garson Leblan é son garson Legri la gingn shakinn in sak lo kou avèk bann gardien. Kèl malédiksyonŠ ! Kossa li la fé Bondyé pou k’i ariv ali zafèr konmsa ?
Mé nout zistoir la pa fini : i rète in dèrnyé grap létshi déssi lo pyé é méssyé Kas-koko na ankor in zanfan, Lenoir. Zot i pans : marmay-la nora plis la shans ké son dé frèr ? Alon suiv son tourné-viré, konmsa nou va konète.

Troizyinm karo : in karo + in karo + in karo i fé in bitasyon, i fé ossi in zistoir pou bann papa rakont z’ot zanfan, lo soir dann li !

Méssyé Kass-koko i di son garson Lenoir, alé byin bégné, mète lo linz lo pli prézantab i rèst ali, épi kass dèrnyé grap létshi.
Lenoir i fé sak son papa i domann ali : li lav son figuir sink doi rouvèr, li déshanj son linj travay épi li mète lo pli prézantab linj i rèst ali. Kassé le grap létshi près pa mir déssi lo pyé, fouté dann bèrtèl épi an rout ! Diréksyon palé-lo-roi.
Anfin fassonn parlé, vi k’Lenoir sé plito in batèr d’karé : la lign droite, pou li, la pa shomin pli kourt pou alé dépi in poin, é trap in n’ot.

In vyé madam i bar son shomin.

Kriké-kraké ! kriké madanm ! kraké, méssyé !

Lenoir i kass in gran kontour. Dann kontour-la, in vyé madam i atann ali. Èl i di :« Pti méssyé ! Pti méssyé ! Ou sré byin émab ède amoin mète paké d’boi-la déssi mon tèt, pars porté mi gingn, lévé mi gingn pa ! ».
Lo garson i trap paké d’boi i mète déssi son tète épi i di : « Vyé madam, oussa i lé out kaz m’a dépoz out boi ! ».
La kaz lé pa byin loin, é in néstan zot la fine arivé. Lenoir, i bate paké d’boi atèr épi li fé : « han ! », konm demoun lé abityé forsé... Konm Pierrot Rosély i fé dann son shanson "Guistav sé mon voizin i pran amoin pou volèr volay !"... Zot i koné shanson-la zot ? Moin pèrsonèl, mi trouv sa ékstra !
La pa tousa-la, alon suiv Lenoir dann son parkour ! Lo marmay la pi tro anvi alé pli loin. Ékout son kèr, li donn lo vyé madam lo grap létshi épi li artourn son kaz... ni vi, ni koni, i rès zis in krak pou rakont son famiy.
Lo vyé madam sé konm in léspès fé, li konpran kossa lo marmay i pans, alors li di : « Pti méssyé, out papa la anvoy aou komissyon, alé aou ! M’a protèz aou ziska palé-lo-roi ! ».

Lenoir i filosh dann shomin !

Kriké ! Kraké ! Kriké méssyé ! Kraké madam !

Astèr-la, lo marmay i bour l’fèr dann shomin. Li vé ariv palé-lo-roi avan solèy i lav son pyé. La li pèz-a-plate-la ! Shomin lé long, mé li va trouv lo bout. Bout-an-bout, li va trouv son bout !
Ala li ariv palé-lo-roi. É ! In gran kaz siouplé. Sé pi in kaz, sé pi in mézon, sé in batiman !
Bann gardien i kal ali, pars nana gardien dovan. Pa arienkinn siouplé !
Mé kan li ésplik pou kossa li lé la, bann gard i amènn ali tout suit dann gran kizine lo palé. Li tir son bèrtèl, li kapote lo z’afèr.
Oté Baba ! in bèl grap létshi i sort dann bèrtèl-la, rouz vèy pa koman, gro zépol, i fo oir. Kaziman létshi Bra Kanote !
Bann sèrvitèr i apèl la prinsès k’i trouv grap létshi-la bien zoli. Èl i mète déssi in plato pou aport pou lo roi.

(La pankor fini, mé la pa loin, ni artrouv somenn proshène !)

Semenn proshène : dèrnyé karo.

Spécial 50 ans du PCR

Signaler un contenu

Un message, un commentaire ?


Témoignages - 80e année


+ Lus