Zistoir kréol rényoné : Laramé Zanfan Bondyé.

Troizyèm karo : uityèm morso

8 août 2009

Laramé lé malis !

Zot i souvyin, Bondyé l’avé fé kado Laramé in fizi mazik, in bèrtèl mazik, in vyolon mazik galman. Si fizi i pète, zoizo i tonm san k’lo plon i toush ali, sifi k’li antann lo kou d’fizi. Si na in bon pé zibyé, la pa bézoin armassé, in sinp parol konm par ébzanp « mi vé zibyé-la dann mon bèrtèl » é lo zibyé lé dann bèrtèl, byin rokouvèr avèk lo kouvèrtir bèrtèl, si i fo anmaré, li lé anmaré. Tan k’a lo vyolon, si lo boug la jouzé, toute lo moun i mète a dansé. Laramé lé kontan vèy pa ! Li arpran son tourné-viré. Mon dyé ségnèr, mari-zozèf ! Kossa i sava ariv ankor ?

L’avé in foi, dan la vil de foi, méssyé lo foi la manz son foi èk in grinn sèl !
Laramé i sèy son fizi-dé kou

Ala Laramé i marsh, i marsh, i marsh mèm. L’èr onzèr la soné. Lo boug i déside ésèy in pé son bann kado. Li ariv déssi in kaboss, ba-fon dovan li. Dann fon, nana in bassinn lo. Zot i pans si bann zoizo i vyin tèrla, an troupo, an tralé, an takon pou boir d’lo. Laramé i dévir son fizi, i pointe sa an diréksyon inn-dé pti nyaz blan konm koton. Li tir dé kou an mèm tan : ba-banm !
Inkroiyab, in kantité zoizo i rèss a-tèr. Lo shassèr lé kontan. Lé ga, zot i konpran éstèr pou kossa zibyé lé rar ? Bann barbar la tyé tro, san rézon. Dann promyé tan, la koloniz Bourbon la fé konmsa galman : tyé, par-dsi tyé, gaspiyé, par dsi gaspiyé ! San vouloir krétiké, mi pans bondyé noré pi fiks in limite, par égzanp in vintène konmsa, mé d’apré lo kont, li la pa pran prékossyon, alor, si na san, i tyé san, si na dé san, i tyé dé san, étsétéri-étsétéra, la ké lo ra.

Kriké ! Kraké ! La fine fé l’éséyaz fizi
Éstèr i sa fé l’éséyaz Bèrtèl !

Trankilman, lo boug i donn z’instriksyon son bèrtèl... Oté baba ! Noré d’gou fé in n’afèr konmsa, pars sa i fatig pa lo kor, sa la pa in tyé-kor ; oi in pé, zot i kass mayi, apré in zèss, in zèss mèm é lo mayi lé dann goni, la guèl anmaré konm i anmar koshon ! Laramé i di : « Mi vé bann zoizo-la, sak i rante tou-lé ka, lé dann mon bèrtèl, la kouvèrtir par-dsi, é anmaré si fo ! ».
Inkroiyab, lo bèrtèl ékoute lé z’ord. An dé tan-troi mouvman, lo bann zoizo lé ramassé... Pa toute pars, fransh vérité, lo boug la tyé tro : in bann tourtrèl, pizon ramyé, mèm in pé pèrdri rouz la rèss a-tèr. Parl-pi srin, bèk-roz, zoizo vèr, zoizo jone, ti-kok, sa i konte pi sa ! Na mèm in pé zoizo initil : tro pti konm tèk-tèk, tro dir konm martin, étranz konm moino. Bondyé dann syèl daoir la di : « Kèl gaspiyaz ! Mé tro tar, lo kou parti i rotourn pi dan la boush kanon ! Kansréti, in fizi dé kou ! ».

Kriké ! kraké ! L’éséyaz bèrtèl la fini,
Éstèr i fé l’éséyaz vyolon !

In prètr i ariv dan l’androi, li apèrsoi tousa zoizo, in pé dann zèrb, in pé dann korbèy-d’or, in pé déssou bann pyé sapan. Li oi ossi Laramé, assiz déssi in pti piton zèrb. Li lé onète, alor i domann lo boug si li pé armass in pé zoizo. L’ot i di oui, vik li la fine gingn son kota. Vitman-vitman, lo prètr i kap, i kap, i kap, i ramass, i ramass, i ramass, bour dann son gran posh. Apré, li arkomans ramassé. I diré li vé pa lèss inn-dé pou lo shate, lo shyin, shakal, étsétéri-étsétéra, la ké lo ra.
Laramé, in l’idé i vyin dann son tète. Li vé oir si vyolon-la lé mazik pou vréman.
Li tir son l’instriman dann son l’étui, li fé konmsi li vé oir si lé byin akordé, épi li anvoy, dousman-dousman, épi pli-zan-pli for. Oté ! Lo prètr dann zépine i mète a dansé, i mète a kriyé. « Arète in kou ! Arète mizik lo dyab-la ». Ouye ! Aye ! Zépine i déshire lo boug, son rob, son po, lo san i pèrl, é lo prètr i kri mèm : « Vadere tro satanas ! Mi modi aou ! Mi éskominyé aou ! Mi totosh aou ! ». Laramé i an apèrsoi déga li sorte fé, i shape avèk la mass, i bar. Lo dansèr, malgré li, i antan pi la mizik, i arète dansé, épi li rode lo lènmi d’légliz, li trouv pi. Laramé la fine ariv loin ! Astèr, lo prète i rèss ali aryink alé la polis pou porte son plinte kont lo malis la mète ali dann in l’éta konm sa.

Kriké ! Kraké ! La klé dan mon posh, la taye dann out sak ! Koton mayi i koul, rosh i flote !

Zistoir la pankor fini. Sa bann gramoun la rakonté é moin, G. Gauvin, moin l’a armassé ! Somènn proshène, troizyèm karo, névyèm morso. Ni artrouv  !


Signaler un contenu

Un message, un commentaire ?


Témoignages - 80e année


+ Lus