Zoubête, inn moush humaniste

5 octob 2007

Dan nout ti péi La Rénion, dann la ravine Troibasin, nana in ti mush, i apèl Zoubête, in mush la tay, i viv son bonèr èk son fami. Ala pa èl i viv in gran zourné i sava palank tout son vi. Akoz in désèrtin madam Bib.

La vi lé pa touzour roz bonbon. La vi i siss pa li konm lorio. Zoubête mèm i sar konprann la vi lé pa an mièl. Rozété par son fami, èl i vé viv la grann vi dann in rush là ba z’abeille land. Soman, koman in ti moush la tay i pé rant an sosiété ? Kroi pa Zoubête i sar lèss aèl fèr. San mont le poin, èl va fé respèk aèl. "Zoubête" sa in zistoir lé pa fé rienk po marmay. O kontrèr, tout la fami, bann gran moun ansanm, i pé konprann bann leson, i fé avanss anou dan la vi. Afèr i nior in zanfan dan son fami ? Défoi, n’i rod pa konprann in moun, son fason mazine la vi. Pokosa ésèy nior nout rasine, oubli ousa n’i sort ? Pokosa makiy nout tradision ? Zoubête i koz kréol, lé yab, i viv dan léo. Dawar sé lé kad de vi nou la pi non pli.

An DVD alé rodé

Zoubête sé in komédi mizikal, i may téat èk la mizik. E i may bien. An plis ou profit in téat “lèr pir” dann in gayar péizaz léo Troibasin, épisa i ral anou dann bordmèr Sinzil. An fèt, zistoir Zoubête la énèt an 1977. Porézon bann mèt-lékol téi di té mank bann liv zistoir an kréol po marmay, Jacques Poustis la ékri zistoir-là an zétoil, vitman mèm. Dépi trant an, bann marmay i koné zistoir là ? pa tro sir. Ziste rézon mèt Zoubête dési in DVD. Astèr, la kaz i giny antann zistoir là. Dayèr, la rant an gran dann festival film nana o Por. Sé Zoubête la rouv festival là. Profit alor po di mèrsi tout lékip Bistrac. Dé zan té pa tro po fagot fim-là. Ti lanp ti lanp, bénévol mèm, banna la troupe du Bistrac la niabou fé énèt DVD-là. I pé trouv partou. Pa bézoin la ont. La pa porézon Zoubête sé in ti moush la tay ké zot i fé pa in kont èk li. Lamitié na poin lodèr.

Bbj


Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus