1) Lecture choisie

“Zourdlan”

5 zanvié 2007

Toultan, ariv zourdlan , Tikok i sa dmann son fami la bone-ané. Tikok i swèt pa li, li dmann. Li sava partou èk son tonton Tifrinm, son tantine Babèt, son kouzin Gaston, tout... Soman sak li profér dann tout, sé son parin Béber. Pars lézot i donn pa li gransoz : i donn ali in savonèt, in mouswar, in siflèt balon... Anfin inn ti kouyonad konmsa ! Son parin Béber, kontrèr, daborinn i invit po manzé, atab ankor syouplé (dabitid, Tikok i koné pa la tab, li manz si son ti ban, son zasyèt dann son min). Eksa, gromarinn Fani i fé aou in kari, sa lé bon !
Wi, la kaz parin Béber, kari lé bon, konm di kantik légliz : « Rendez grâce au Seigneur, car il est bon ! ». Po manzé nana, doridtab, kari grin zonn, la vyann volay péi, byin rédui èk son palmis anndan, rogay tomat. Oum ! la bous Tikok i fé dlo, kan li mazine sa ! Po asévé, parin Béber i sava létsi - létsi nilon, létsi roz, byin mir - i mèt si la tab po désèr. Alors mann pi si Tikok lé dann son bér !
La pa tout ankor ! Kan la fine manzé, bwar kafé tout, Tikok i sava dovan son parin ek son gromarinn : « Parin Bébèr, marinn Fani, mwin la ni mann azot la bone-ané ! ».
Son parin - lo zyé i mouy i bri - i sava dan la sanm, i rouv larmwar, i trap in gro paké anbalé, i port po Tikok : « Ala po ou, mon fiyo ! Sa parin èk gromarinn i donn aou sa ! Bé tansyon, i fo byin travay lékol, tousala ! ».
Wi, parin, Tikok i di. Soman son lidé lé plis si o kado. Li trap kado-la, li di mèrsi, li tourn, li vir in pé, vloup ! ali son kaz, présé po war kosa néna dann paké. Zour-la, navé in gayar trin aléstrik. Tikok té fyèr, la tèr té i port pi li !

Fontaine Christian : “Zourdlan” in Zistwar Tikok, CDPS, 1988


Autre lecture choisie

In parti létsi


Ala nout palé i fonn èk dosik létsi. Nou té pouvé pa mank lokazion donn azot po lir, in ot tèks Kristian Fontinn la ékri. In parti lètshi po manzé, po lir. Gout ali mounoir.

Laprémidi, lo vinnsink désanm, Grozil, Vantkoupé, Tipol, tout laklik, i artrouv azot la kaz Tikarl. Zilyinn, Mariz, inndé-zot fi osi lé la. I fo antann lo dézord ! Pétar i pèt, siflèt-balon i kri, tronpèt plastik i fé kanar... Taka Tikok, mazine pi ! Ek son tanbour nèv Tinwèl la port po li, li fé son vayan, li bat, li anfini pi.

- Riyin ! i di Granmèr Tisya, po in kou, zordi sé nwèl, i fo bann marmay i kontant azot, i ariv pa souvan !
Madanm Biganbé i di pa aryin, mé lé konm ki diré, èl osi i anbaras pa lo vakarm. Na riyink gramoun Biganbé lé pa kab siporté ! I fo konprann ali osi lo pov : li vyinn fini aras in karo vyé sous kann, dopi détrwa zour, i fo pa in mous i poz si li. Soman, gramoun Biganbé sé in boug i di : « la pasyans i géri la gal ! » I fé, zour-la, li osi, li mazine lo marmay l’éné in zour dan in park-bèf, laba dann péi déor. La, li agard Tikok ék son bann kamarad l’apo zwé la mizik, li di dann son kèr : « I fo mi fé plézir azot zordi ! zot osi lé kaziman éné dann park-bèf ! » Sé lak son zyé i port si lo pyé létsi, lo pli bel pyé néna dan la kour. Sé pa konman i fé, san kalkilé li kri :

- Tikok ! Zanlik !

- Kwé, papa ?

- Zot i wa sa anlérla ? Lé roz, lé zoli, lé dou !
Tikok ek Zanlik i atann pa i di azot dé fwa, i trap soubik, tant, bertel, i mont anlèr pyé létsi, i kas, i kas, i kas. Bann kamarad Tikok la zamé fé in parti létsi konmsa. Sitelman in domi-ér apré, gramoun Biganbé i arpas par la, I wa azot ankor pou manzé, li di azot :

- Alé, manz, manz azot marmay ! Vomyé i fé mal azot ki gat... Zordi Nwél !

Fontaine Christian : “In parti létsi” in Zistwar Tikok, CDPS, 1988


Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus