
Turbulence à la Mairie de Saint-André
5 juillet, parAprès les coupures d’eau mémorables sur fond de polémique, le conflit Mairie de Saint-André-Cirest qui perdure, les plaintes à répétition, les (…)
1) Lecture choisie
5 zanvié 2007
Toultan, ariv zourdlan , Tikok i sa dmann son fami la bone-ané. Tikok i swèt pa li, li dmann. Li sava partou èk son tonton Tifrinm, son tantine Babèt, son kouzin Gaston, tout... Soman sak li profér dann tout, sé son parin Béber. Pars lézot i donn pa li gransoz : i donn ali in savonèt, in mouswar, in siflèt balon... Anfin inn ti kouyonad konmsa ! Son parin Béber, kontrèr, daborinn i invit po manzé, atab ankor syouplé (dabitid, Tikok i koné pa la tab, li manz si son ti ban, son zasyèt dann son min). Eksa, gromarinn Fani i fé aou in kari, sa lé bon !
Wi, la kaz parin Béber, kari lé bon, konm di kantik légliz : « Rendez grâce au Seigneur, car il est bon ! ». Po manzé nana, doridtab, kari grin zonn, la vyann volay péi, byin rédui èk son palmis anndan, rogay tomat. Oum ! la bous Tikok i fé dlo, kan li mazine sa ! Po asévé, parin Béber i sava létsi - létsi nilon, létsi roz, byin mir - i mèt si la tab po désèr. Alors mann pi si Tikok lé dann son bér !
La pa tout ankor ! Kan la fine manzé, bwar kafé tout, Tikok i sava dovan son parin ek son gromarinn : « Parin Bébèr, marinn Fani, mwin la ni mann azot la bone-ané ! ».
Son parin - lo zyé i mouy i bri - i sava dan la sanm, i rouv larmwar, i trap in gro paké anbalé, i port po Tikok : « Ala po ou, mon fiyo ! Sa parin èk gromarinn i donn aou sa ! Bé tansyon, i fo byin travay lékol, tousala ! ».
Wi, parin, Tikok i di. Soman son lidé lé plis si o kado. Li trap kado-la, li di mèrsi, li tourn, li vir in pé, vloup ! ali son kaz, présé po war kosa néna dann paké. Zour-la, navé in gayar trin aléstrik. Tikok té fyèr, la tèr té i port pi li !
Fontaine Christian : “Zourdlan” in Zistwar Tikok, CDPS, 1988
Autre lecture choisie
In parti létsi
Ala nout palé i fonn èk dosik létsi. Nou té pouvé pa mank lokazion donn azot po lir, in ot tèks Kristian Fontinn la ékri. In parti lètshi po manzé, po lir. Gout ali mounoir.
Laprémidi, lo vinnsink désanm, Grozil, Vantkoupé, Tipol, tout laklik, i artrouv azot la kaz Tikarl. Zilyinn, Mariz, inndé-zot fi osi lé la. I fo antann lo dézord ! Pétar i pèt, siflèt-balon i kri, tronpèt plastik i fé kanar... Taka Tikok, mazine pi ! Ek son tanbour nèv Tinwèl la port po li, li fé son vayan, li bat, li anfini pi.
- Riyin ! i di Granmèr Tisya, po in kou, zordi sé nwèl, i fo bann marmay i kontant azot, i ariv pa souvan !
Madanm Biganbé i di pa aryin, mé lé konm ki diré, èl osi i anbaras pa lo vakarm. Na riyink gramoun Biganbé lé pa kab siporté ! I fo konprann ali osi lo pov : li vyinn fini aras in karo vyé sous kann, dopi détrwa zour, i fo pa in mous i poz si li. Soman, gramoun Biganbé sé in boug i di : « la pasyans i géri la gal ! » I fé, zour-la, li osi, li mazine lo marmay l’éné in zour dan in park-bèf, laba dann péi déor. La, li agard Tikok ék son bann kamarad l’apo zwé la mizik, li di dann son kèr : « I fo mi fé plézir azot zordi ! zot osi lé kaziman éné dann park-bèf ! » Sé lak son zyé i port si lo pyé létsi, lo pli bel pyé néna dan la kour. Sé pa konman i fé, san kalkilé li kri :
- Tikok ! Zanlik !
- Kwé, papa ?
- Zot i wa sa anlérla ? Lé roz, lé zoli, lé dou !
Tikok ek Zanlik i atann pa i di azot dé fwa, i trap soubik, tant, bertel, i mont anlèr pyé létsi, i kas, i kas, i kas. Bann kamarad Tikok la zamé fé in parti létsi konmsa. Sitelman in domi-ér apré, gramoun Biganbé i arpas par la, I wa azot ankor pou manzé, li di azot :
- Alé, manz, manz azot marmay ! Vomyé i fé mal azot ki gat... Zordi Nwél !
Fontaine Christian : “In parti létsi” in Zistwar Tikok, CDPS, 1988
Après les coupures d’eau mémorables sur fond de polémique, le conflit Mairie de Saint-André-Cirest qui perdure, les plaintes à répétition, les (…)
Le CIOM « national » aura bien lieu le 10 juillet au Ministère des Outre-mer, en présence du Premier ministre, François Bayrou et du ministre de (…)
Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)
En avril 2025, la ministre malgache des Affaires étrangères, Rasata Rafaravavitafika a déclaré que "la position de Madagascar concernant la (…)
L’ancien chef de la diplomatie européenne a déclara qu’« en un mois, 550 Palestiniens affamés ont été tués par des mercenaires américains ». Une (…)
Après l’opération militaire d’Israël « Rising Lion » (« Lion dressé ») contre l’Iran dans la nuit du jeudi 12 au vendredi 13 juin 2025, et celle (…)
La Réunion fait partie des régions françaises les plus touchées par les conséquences sanitaires, sociales et judiciaires de la consommation (…)
1993- La disparition de Lucet Langenier. Elle a été brutale, prématurée et a frappé douloureusement non seulement sa famille mais aussi ses (…)
C’est dans une ambiance chaleureuse avec un état d’esprit fraternel que les délégués de la Section PCR de Sainte-Suzanne se sont réunis en (…)
La section PCR du Port apprend avec une profonde tristesse le décès de Nadia PAYET, ancienne déléguée syndicale CGTR. Militante engagée et (…)
Les technologies de Google Cloud renforceront la plateforme d’Ecobank pour améliorer la banque digitale, le soutien aux petites et moyennes (…)
Le patron des communistes, Fabien Roussel, ne se rendra pas à une réunion de la Gauche sur l’hypothèse d’une candidature commune de gauche en (…)