Témoignages - Journal fondé le 5 mai 1944
par le Dr Raymond Vergès

Cliquez et soutenez la candidature des Chagossiens au Prix Nobel de la Paix

Accueil > Culture > Rogar

Fonnkèr pou Jasmin et Géréon

SLAM

samedi 27 avril 2013


Avec émotion — la gorge nouée pour certains et les pleures pour d’autres —, le public a écouté les fonnkèr de Dioxyne é Socko Lokaf et d’Ingrid Varon à l’occasion de l’hommage rendu aux esclaves Jasmin et Géréon au Barachois (Saint-Denis) le mercredi 10 avril. Des chants et des applaudissements ont accompagné les slam. Appréciez-les maintenant.


(photo Jean-Fabrice Nativel)

• De Dioxyne é Socko Lokaf

« Ton zyé la saroy do lo,

Fane larm an lamlamèr.

Ton sèt po té ton palto,

Ton krim té ton koulèr.

Kinm la mér fane an lékim,

Ton yèr fane an pousyèr.

Si lo van i ras la line,

Kisa la ras ton fér…

La pa golwa mon zansyin,

Fé pa mazine a mwin in fo tan lontan.

Baya zordi sak mwin la fin

Sé arkout zistwar ton san.

Rakont a mwin koman twé la travèrs loséan,

Ton karos in kalbato avan riv dann kalbanon.

Rakont a mwin koman té dir la lwa lo blan

Lérk ou té sava maron po sap sabouk kolon.

Fé mazine a mwin

Po pa ki tronp mon zyé

Zordi i di ma bézwin

War desbassins an Bon Dyé.

Si po do moun ton kourone in zépine

Dan mon kèr twé minm lo pli gran rwa.

Konm twé mon zansèt, mon rasine

Mon koulèr, mon doulèr, mi plèr an maloya.

I lav la min an pons pilat

Sinon va rod fransiz a li

Sé zistwar zésklav la soubat

Zistwar bann Éli

Sa nout zistwar, zistwar nout péi

Baya… Bli pa li, Mazine a li soman ».

Lu par Dioxyne. Lotèr : Socko Lokaf. Avril 2013.

Kontakt : Facebook : Socko Lokaf sockolokaf@hotmail.fr

(photo Jean-Fabrice Nativel)

• D’Ingrid Varon

« Si koulèr mon figir na la tras kolonyal

Langèt zot monmon la frans bann kolon

Konèt gard ali, li riskab done aou in lanvi patrimonyal

Riskab rapèl aou in larshipèl maskarényas

Mon sové bouklé koman rouz piké

Son gayar digdig dwa d’pyé mon bondyé

Konèt toush ali, li riskab anmar kapor kapor ton léspri

Ral ali dann fé nwar ton péi po wakont atwé zistwar

Kabar baya sa la vi !

Si mon kèr bat rouler kan mi koz tourné viré mon péi

Sa parlfèt move désizion patri

Tir malol dann zyé po konprann ni rod minm nout liberté

Tir malol dann zyé po konprann ni rod minm nout larmoni.

Gard amwin bien swiuplé

Mon gayar i trahi pa mwin

Mon malizé nonpli

Minm si mi vé reniyé mon lafrikinnté

Kan mon mavouz ifé gonf mon boulmannkèr

Sé mon né kafrine i gonf si mon figir

Mon lèv kafrine i gonf si mon figir

É li rapèl amwin k’toulézour ifo mi transpir pou anflérir

Pars mi koné ousa i sort le zoli boutir.

Di kèl tèr la galiz somin pou mon nésans.

Kèl tèr té blizé dmann pardon pou son lavans ?

In lavans an konésans zétwal.

Zot zyé té i tras somin dann syèl.

Té i lir domin tèlkèl

In lavans an balans

Rant sak nou wa é sak nou wa pa.

Zot té i vib, té dans an trans si lo ritm linivèr

Tèlman lo lyin la té réel, In konésans iniversèl.

Amwin mi sort laba. Mi lé la diaspora.

« Le terme diaspora désigne la dispersion d’une communauté ethnique ou d’un peuple, à travers le monde ».

Nou lé la diaspora ! Somansa, la dispersé, mé la pa semé pou anfléri.

Alor, kèl lien nou antrotien konsyaman ansanm la tèr la fé nésans nout zansèt ?

La permèt anou énèt, épisa, èt la, zordi, isi é mintnan ?!

La vi yavans. Li kit pa kal in poz

Yèr, té li. Éli. Sanm son frèr Jasmin épi Géréon.

Zordi, sé nou. Zot bann zorkri.

Kinm lé pa par le san ki yansomans.

Ni tonm zot désandans

Par lo gatir, lo lien nout konsyans.

Kibor Zot léspri ilé zordi

Mi koné zot somin lé trasé. Alon kontinyé pou La Pé, Juskalavi.

Dann shak sosyété, shakinn son manyièr pansé, son maniyèr war, son rézon d’krwar

Mwin midi, mon péi La Réniyon na in lam, mon péi na in rev. Li grandi dan mwin éli kontant amwin in mèm...

Na pi la mizèr dan mon léspri

Na kadans la vi ek mon Fonnkèzri

Lès amwin grandi mi vé kontant mon péi !

Na lo rèv in domin dan mon Fonnkèzri

Ek révolisiyon mon prop vi

Rèv la i grandi dan mwin, é li kontant amwin minm !

Mwin la pa révé gran matin.

Mé mwin va révé po mwin domin

Ma rèv mon pli zoli

Ansréti mon Lotonomi... »

Lotèr : Ingrid Varon Fonnkézèz. Avril 2013.

Kontakt : fonnkezri@gmail.com - http://monfonnker.blogspot.com

• Théâtre les Bambous (Saint-Benoît) le samedi 18 mai à 20h : La nouvelle clameur. Contact : 0262-50-38-63

Un message, un commentaire ?

signaler contenu


Facebook Twitter Linkedin Google plus