Moctar Dembélé épi Gérard Niyondiko

Dé z’étidyan L’Afrik la invant in savon kont le palu

25 zwiyé 2015

Georges Gauvin la pran bann z’informasyon dsi internet.

Lo palidis i fé bonpé déga dann péi l’Afrik

Palidis i fé bonpé déga dann lo péii apèl Burkina Faso : sèt milyonn moun i trap maladi-la shak ané, é 7900 pèrsone i désèd-an parmi in bonpé z’anfan. Ni pé dir azot ankor shak ané 45,9 % dmoun i sava dann in sant santé par rapor maladi-la, 52,3 % bann li dann l’opital lé plin bann moun la trap lo palu. Arzout èk sa in kantité dmoun i mank travay par raport a sa épi in kantité marmay i gingn pa alé l’ékol konm k’i fo. Sé dir si la lite kont sa lé inportan pou lo péi, in pays pov, lé inportan si li vé ansort ali. Ala pou kosa, sé tan isi l’aktyalité médikal dann lo péi i port dsi, Moctar Dembélé épi Gérard Niyondiko, dé jenn l’Afrik ; zot la invant in savon pou vanj kont lo palidis. Sa i apèl lo Faso Soap.

Faso Soap : Kosa i lé sa ?

Faso Soap, sa in savon avèk in tik-tak pou ropous lo bann moustik lé dé z’étidian dann in l’inivèrsité pou l’ingénieri do lo é pou l’anvironeman dann lo vil prisipal Ouagadougou la invanté. Banna la fine gingn in pri dann L’inivèrsité d’Berkeley dann l’Amérik.amérikène. astèr i fo lo produi i gingn ète validé par la syans pou k’i distribyé demoun. Si lo projé i ariv o bout son shomin, palidis lé riskab ète batu, pars na poin vaksin pou sa ziska zordi. An atandan gouvèrnman i distribyé moustikèr gratuit pou demoun.

Lé dé jenn invantèr i di pou kosa zort la fé z’ot roshèrch dsi lo Faso Shop.D’apré sak zot i di :
—  Zot i koné palidis sé lo promyé koz la mortalité dann Burkina Faso é dann tout l’Afrik. Zot i koné sa sé in maladi in gran kantité d’moun i trap. Ala pou kosa zot la intérès dsi la késtyonn lo savon pars sa sé in produi demoun i ansèrv bonpé, plito ké bann moustikèr, gouvèrnan i distribyé gratuit mé lé difisl ariv ziska la kaz demoun. Na galman d’ot solisyon konm lo spré ; la krèm mé lé tro shèr pou dmoun épi nana bann éspiral é sa la pa bo pou la santé. Zot la intérès pou savon pars sa i rovien bon marshé, rant trois san épi kat san fran CFA lo bout.
Ni pé dir kant mèm i vo myé an avoir tout in variété bann produi plito k’inn tousèl pars sa lé pli éfikas-kan é ou nana lo shoi.

Koman zot la fé savon-la ?

Zot la fé sa avèk do bèr d’karité, sitronèl épi d’ot z‘afèr i apartien a z’ot sogré dann lo fabrikasyon. Bann rényoné pou zot par i koné bien bann produi pou lite kont moustik é zot i koné sirtou sa la pa été tro vayan dann la lite kont la ding épi lo shikoungounia. Konm di lo kont l’ariv désèrtin zour nou n’avé konm l’inprésyon nout produi té i fé dsi bann moustik konm lo dsi fèy sonz. Zordi ké, pétète, na dmoun la trouv in n’afèr na l’èr d’ète sinp épi éfikas nou n’oré tor pa intérès anou-nou épi tout bann péi lé annuiyé avèk sa. Zot i koné lo moustik tig la fine ariv dan La frans épi li va mont ziska l’Anglétèr d’apré sak i di. Bin alor pou kosa produi-la i doi fé in gran parkour pou li ète validé ?

In parkour pou validé

Ala a popré sakSodiomon Bienvenu Sirima, lo résponsab la roshèrch dsi la lite dann Burkina Faso kont lo palidis i di :
—  Sa sé in l’idé jényal pars tout demoun i ansèrv savon é si anndan na in répilsif pou moustik, si ou i lav aou dopi la tète ziska lo pyé ou i pé faroush lo moustik. Lé pa si sinp pars i fo, konm pou médikaman, lo produi lé validé par in bonpé tèst épi lo shomin lé long.

Pou Adama Traoré in médsin la po épi ansien minis, pou son par li di, i fodré pa avèk sa i trap d’ot maladi. Sé pou sa ké lé dé z’invantèr i doi kontinyé travay pou fé valid z’ot savon épi antour azot avèk in bon komité syantifik.

Kosa lo pri l’inivèrsité Berkeley i pé aport pou zot

Kan ou lé séléksyoné par so l’inivèrsité-la, ou i pé prézant out produi dovan in ziri internasyonal é si zot i ranport lo pri zot i pé gingn ziska 70.000 dollars k’i pé ète bien itil pou ède azot dann z’ot parkour pou valid z’ot savon.

Dann in n’afèr konmsa ni pé tir inn-dé loson :
—  Pou komansé lé bien ké bann jenn z’afrikin i pans z’ot péi konmsa plito ké shèrch l’arzan dann bann péi l’érop épi rès laba.
—  70000 dollars la pa granshoz pou nou k’na l’abitid oir zète l’arzan par la fénète dann nout péi. Dizon sa sé in n’afèr a suiv pou oir si banna, dann l’intéré lo mond antyé i ariv ziska lo rézilta ké zot i vé an avoir.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus