Gèrniome – sinkyèm morso

28 avril 2015, sanm Georges Gauvin

Lo bann shodyèr pli pèrféksyoné po distil lo zuil ésansyèl laba dann Madégaskar.
Lo lartik samdi 25 moi d’avril Georges Gauvin la mète an ktréol rényoné.

Photo Au Rythme de l’Afrique.

Pou kosa banna la déside mète bann shodyèr-lar :

Ban na la déside mète sa pou ékonomiz lo boi i ansèrv pou distil bann plant i donn luil ésansyèl Dé kalité l’asosyasyon la déside fé sa ansanm : inn i apèl « lo ritm l’Afrik », i done ali konm boulo d’ède bann péi l’afrik pou in l’énèrzi dirab pou toulmoun, l’ot sé konm i di in l’organizasyon non gouvèrnmantal malgashi apèl « Bann lo zonm épi z’ot l’anvironeman » i baz son boulo dsi la prodiksyon bann zuil ésansyèl dann péi malgash. Sa i done bann kiltivatèr malgash in moné an plis, mé sa i konsome in bonpé do boi. Pou fé marsh bann z’alanbik.. Sak inn é l’ot i vé, sé rranplas tanpir k’i pé lob ou par bann réstan la distilasyon, o sinonsa tout kalité la biomass. Avèk konm pli méyèr poinnn vizé « zéro boi brilé ».
Dann la suit nout kozman, ni sava pa an parl solman l’ésans gèrniome mé sak lé sir sé ké ranplas lo bpoi par bann déshé la distilasyon sa i pé ète in bon n’’afèr osi pou distil gerniome.

Banna i ansèrv dé sistèm :
La prodiksyon bann zuil ésansyèl Madégaskar, konm moin la di I ansèrv tro do boi. Pou trouv in bon solisyon lo dé z’asosyasion ni sort di lo nom an o la :”lo ritm l’afrik” épi « lo zonm épi z’ot l’anvironeman » i mète dakor ansanm pou fabrik in nouvo shodyèr. Avèk sète-la i pé konomiz dé san katrovin tonn do boi pou in shodyèr dann in n’ané. E i sifi, pou sa d’ranplas lo boi pou brilé avèk bann fèy sésé.
Si i rogard bien bann site ousa l’apré fé l’ésé, si i agard bien sak bann l’énkétèr la di, épi sak lo profésèr Josoa li mèm la anparlé, la pèrmète trouv dé solisyon téknik. Lé dé lé pa parèy mé lé dé i ansèrv bann déshé pou bien adapt lo solisyon avèk l’anvironeman.

Dann péi Vohiboa : la mète in l’avan-four sinp konm in l’éspès griye. Sistèm-la i pèrmète in sinp sésaz fèy dann solèy pou ansèrv konbistib. Lo promyé mashine, banna la valid sa par troi z’ésé dann la réjyonAmbodoritra : astèr li lé o poin épi i fé lo luil normalman, in pé prtou dann lo péi Vohibola.

Dann péi Vohimana : banna al pran in n’ot téknik lavèk in avan-foiyé i ansèrv in bonpé konbistib pa parèy(i di sa inpolikonbistib) avèk in téknik pou gazéifyé épi in sésoir indépandan. Lo poinn vizé sé pou adap lo sistèm konbistyon avèk in réjyon lo klima lé imid konm dann bann foré l’est Madégaskar. Epi nana plizyèr kalité la biomass pou ansèrv konm konbistib. Lo téknik banna la shoizi sé fé in l’avan-foiyé avèk plizyèr konbistib éli transform an gaz é lo sésoir lé indépandan konm moin la foine ékri an o la. Dabor la dévlop sa dann in atlyé, aprésa la tésté lo l’aparèy, la validé, éla instal sa lo bann z’androi k’i fo, épi sirvèy sa konm lé dsi l’fé.

Dann péi Vohimana : Konm nou la vi an-o la, sak banna i fé sé :
• bril lo prinsipanl rézidi la distilasyon, in kékshoz nana in bonpé la filass dodan,
• bien sèk lo nouvo konbistib,
• bril la syir do boi galman,
• bien rode kèl kalité konbistib ankor i pé brilé é koman mélanj inn sanm l’ot sansa sanm lé z’ot, é suivan kèl proporsyon. La roshèch-dévlopman la angajé an suivan in kayé d’sharj, épi in z’akor avèk tout bann partnèr(bann résponsab téknik, bann l’antropriz i tiliz lo z’alanbik épi o profsèr nou sort vi lo nom an-o la. Bann roshèrch la komans l’ané 2011. La fé bann promyé z’ésé dann l’atlyé.

Lo péi Vohibola : L’avan-foiyé la shodyèr o boi dann Ambodoritra, banna la ranplas par in l’avan-foiyé sinplifyé téi marsh avèk san pour san bann déshé la distilasyon. Lo nouvo shodyèr lé fonksyonèl, lé ésfikas épi bien adapté avèk lo rézilta i domann ali. Arzout èk sa la valida li avèk troi l’ésé épi la instal ali moi d’désanm 2011. Lo rézilta lé bon :

• i fo solman rant 72 épi 82 kg fèy sésé pou fé in dsitilasyon panda troi zèr d’tan. Sa i ranplas mil kilo do boi !
• arzout avèk sa lo rannman, la vitès, pou dsitilé lé parèy ké avèk in foiyé o boi.
• bann moun i tiliz sa la tonm dakor an vitès, mèm ké dsa i pèrmète fabrilk d’ot kalité HE, mèm si zoty i donn pa déshé dann z’ot distilasyon.

Si ni pran sa konm modèl ni pé tir dé-troi loson pou arlans nout prodikdsyon gèrniome :
N’a poin arien i oblij anou alé rode de boi konm in bann fou, pou gaspi y ali, pars ni koné bien lo gaspiyaz l’énèrzi kan i sava bril lo boi z’akasia i sava rode partou dann bitasyion. Si ni pran konm égzanp dsi Madégaskar akoz paf é sèsh lo déshé la dsitilasyon pou ansèrv dé li konm pou in fitir kuite avèk pétète in lékonomi konbistib san parèy.. A moins ké ni fé d’oyt kalité lo shoi konm :
— la prodksyon bann shanpignon gèrniome avèk in bon rannman épi in bon rovni,
—  la prodisyon konpos pou bien anrishi natirèlman la tèr épi gingn lésans bio,
—  sansa ankor fé bio-gaz pou trap nout l’otonomi énèrzétik, o sinonsa pou fé fonksyone bann shodyèr avèk lo bio-gaz.

2-La CaHEb la fine propoz dé-troi bon solisyon avèk konm par égzanp lo four avèk sirkilasyonl’èr sho. Sa lé déza o poin : i diminyé lo tan pou fé in kuite, i ékonomiz konbistib. I pé mèm tiliz bann brilèr avèk loo gaz é pétète lo fioul.

La pankor fini

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus