Économie réunionnaise : le calme avant la tempête
6 juin, parIEDOM : « Un premier trimestre favorable avant l’impact de la crise au Moyen-Orient »
Georges Gauvin - in kékshoz moin la trouv dis internet
6 octob 2015

Na in l’antropriz i apèl ultra-ever dry. Li la mète o poin in késhoz pou arzète tout bann likid. La-dan nana bann konpozé idrofob (i rojète do lo) épioléofob (li arzète de luil) : li kouv lo linz si tèlman ké sak i mète linz-la i gingn ar pa tash ali.
Mazine in pé in kékshoz konmsa, in linj i tash pa zamé. Na de koi fé arète kriyé in bonpé momon ! Tout z’afèr i tash i gingn ar pa gonm ali. Lo bann zanfan dézordèr konm nou l’été i mank ar pa rèv in n’afèr konmsa : marmay i badijone aou koud kétshèp ? In n’instan i rès pi in sèl tras. I vèrs l’ank dsi ou, kas pa la tète ! In n’éstan i oi pi. Parl pi la sos kari : i fé dsi li konm lo dsi fèy sonz myé konm lo dis péta l lotis vi ké sé sa banna la émité... Figir azot dé shoz konmsa i égzis déza dann la natir : sé konm in vèrni, ou i pshitt ali dsi bann tisi aprésa ou lé protéjé kont bann tash. Koméla, i gingn imite la natir, i pran modèl dsi èl épi i fé bann produi parèy. Si mi tronp pa, sa i apèl lo bio-mimétis é sé in téknik, konm moin la di an-o la i pran la natir konm modèl épi i fé lo mèm z’afèr k’èl.
Koman sa i éspas ? Dabor nana lo téknik pou kouvèr lo linz : i fé an dé foi, i pèrmète mèm tienbo in koush l’èr dsi lo linz, in pti koush l’èr pou anpèsh bann produi k’i tash toush lo linz konm d’ot kalité matyèr.
Bann l’invantèr lo sistèm-la la fé in vidéo pou amontr la kapasité z’ot produi : i pé ansèrv pou rann in papyé rézistan dann l’o, dann l’ank, galman pou rann in linz intashab. I arsanm ziska ké n’inport kèl likid sak i tash i gingn pa tashé é lé konmsi li toush pa li.
Lésplikasyon lé konpliké mé lo rézilta lé pli fasil pou romarké : kan ou i pshitt avèk lo vèrni an dé foi, ou i mète an l’èr in kantité pik avèk in kantité l’éspas rant lo bann pik. Par l’fète kan ou i aplik lo produi lo likid k’i tash va gingn toush solman in pti bout la sirfas é i kol ar prèské pa dsi. Dizon lo moun i oi mèm pa.
Bien antandi lo sogré lé bien protézé é la pa n’inport ki i pé gingn fé in n’afèr konmsa mé lo rézilta i paré li lé sir a san-pour-san pou bann likid avèk dolo konm do luil konm baz (bann produi i tir dann pétrol).
I parétré la vil San-Fransisko i aplik produi-la pou anpèsh pisa d’moun gonm bann mir. I paré osi koméla i pass sa an dé foi dsi bann linz é aprésa bann linz i tash pi.
Kan moin lété marmay moin té i lir Pif lo shien épi Erkil lo shat, sansa Plasid avèk Mizo. In zour, inn rant banna la trouv zèf i kass. L’èr-la zot la invant in vèrni pou anpèsh lo zèf kasé. Donk lo zèf i kass pi dann transpor, é toulmoun lé kontan. Mé konm di lo kont i fé pa z’omelète san kass dézèf é si ou i gingn pi kas do zèf ou gingn pi fé z’ométète galmans ! Lo rézilta sé ké bann marshan la bonbard lo pèrsonaz kou d’zèf i kas pa é mi pé dir azot li la mète son zanm a son kou pou li trasé.
IEDOM : « Un premier trimestre favorable avant l’impact de la crise au Moyen-Orient »
Mézami pou sak la viv lontan dann nout péi La Rényon-dizon pou sak la konète la loi disnèf mars 1946 kan l’arivé, zot téi panss sirman la fain (…)
Plusieurs millions de personnes supplémentaires en insécurité alimentaire
Vote unanime d’une loi à l’Assemblée nationale à Paris
IEDOM : « Un premier trimestre favorable avant l’impact de la crise au Moyen-Orient » Économie réunionnaise : le calme avant la tempête Kansa (…)
Rapport sur les riches publié par l’Observatoire des inégalités
Au lieu de reproduire la France, les Réunionnais devraient s’inspirer de Madagascar
Retour sur le séminaire organisé par la Section PCR de Saint-Denis
Conséquence de la crise et de la pénurie de logements sociaux
Condoléances du Parti Communiste Réunionnais
Face aux difficultés de trésorerie à cause des retards de paiement
À la veille de la manifestation organisée par des élus devant la préfecture