Georges Gauvin - in kékshoz moin la trouv dis internet

Sa in l’invansyon éstra pou vréman : ninport ékèl likid i gingn pa tash bann linj !

6 octob 2015

Lé ga, sa in n’afèr mi vann konm moin l’ashté :

Na in l’antropriz i apèl ultra-ever dry. Li la mète o poin in késhoz pou arzète tout bann likid. La-dan nana bann konpozé idrofob (i rojète do lo) épioléofob (li arzète de luil) : li kouv lo linz si tèlman ké sak i mète linz-la i gingn ar pa tash ali.
Mazine in pé in kékshoz konmsa, in linj i tash pa zamé. Na de koi fé arète kriyé in bonpé momon ! Tout z’afèr i tash i gingn ar pa gonm ali. Lo bann zanfan dézordèr konm nou l’été i mank ar pa rèv in n’afèr konmsa : marmay i badijone aou koud kétshèp ? In n’instan i rès pi in sèl tras. I vèrs l’ank dsi ou, kas pa la tète ! In n’éstan i oi pi. Parl pi la sos kari : i fé dsi li konm lo dsi fèy sonz myé konm lo dis péta l lotis vi ké sé sa banna la émité... Figir azot dé shoz konmsa i égzis déza dann la natir : sé konm in vèrni, ou i pshitt ali dsi bann tisi aprésa ou lé protéjé kont bann tash. Koméla, i gingn imite la natir, i pran modèl dsi èl épi i fé bann produi parèy. Si mi tronp pa, sa i apèl lo bio-mimétis é sé in téknik, konm moin la di an-o la i pran la natir konm modèl épi i fé lo mèm z’afèr k’èl.
Koman sa i éspas ? Dabor nana lo téknik pou kouvèr lo linz : i fé an dé foi, i pèrmète mèm tienbo in koush l’èr dsi lo linz, in pti koush l’èr pou anpèsh bann produi k’i tash toush lo linz konm d’ot kalité matyèr.
Bann l’invantèr lo sistèm-la la fé in vidéo pou amontr la kapasité z’ot produi : i pé ansèrv pou rann in papyé rézistan dann l’o, dann l’ank, galman pou rann in linz intashab. I arsanm ziska ké n’inport kèl likid sak i tash i gingn pa tashé é lé konmsi li toush pa li.
Lésplikasyon lé konpliké mé lo rézilta lé pli fasil pou romarké : kan ou i pshitt avèk lo vèrni an dé foi, ou i mète an l’èr in kantité pik avèk in kantité l’éspas rant lo bann pik. Par l’fète kan ou i aplik lo produi lo likid k’i tash va gingn toush solman in pti bout la sirfas é i kol ar prèské pa dsi. Dizon lo moun i oi mèm pa.
Bien antandi lo sogré lé bien protézé é la pa n’inport ki i pé gingn fé in n’afèr konmsa mé lo rézilta i paré li lé sir a san-pour-san pou bann likid avèk dolo konm do luil konm baz (bann produi i tir dann pétrol).
I parétré la vil San-Fransisko i aplik produi-la pou anpèsh pisa d’moun gonm bann mir. I paré osi koméla i pass sa an dé foi dsi bann linz é aprésa bann linz i tash pi.

In kasaz lé kui pou mète in poin final avèk sa :

Kan moin lété marmay moin té i lir Pif lo shien épi Erkil lo shat, sansa Plasid avèk Mizo. In zour, inn rant banna la trouv zèf i kass. L’èr-la zot la invant in vèrni pou anpèsh lo zèf kasé. Donk lo zèf i kass pi dann transpor, é toulmoun lé kontan. Mé konm di lo kont i fé pa z’omelète san kass dézèf é si ou i gingn pi kas do zèf ou gingn pi fé z’ométète galmans ! Lo rézilta sé ké bann marshan la bonbard lo pèrsonaz kou d’zèf i kas pa é mi pé dir azot li la mète son zanm a son kou pou li trasé.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus