
Une nouvelle prison au Port : une hérésie !
3 juillet, parUne information récente communiquée par le ministre de la Justice Gérald Darmanin concerne la création de nouvelles prisons sur l’ensemble du (…)
Georges Gauvin la trouv bann ransègnman dsi l’internet
29 séptanm 2015
Mi pans zot i koné bann voitir ibrid l’ésans-léstrésité, sansa gazoil-Léstrésité, mé la pa sir zot i koné in voitir ibrid miks lidrojène-l’éstrésité. La pa pars l’idrojène lé rar – ni pé anparlé si zot i vé – pars sa na plin sa dan la natir. Dann l’o par ébzanp ! Dolo sé H2O : lo H sé l’idrozène donk zot i konpran sa lé pa rar ditou dann la natir, mé bann motèr i marsh avèk l’idrojène sa lé ankor in pé rar zordi poitan sa sé in n’afèr valab. Mé mi ardi sak moin la di an-o la, nou va anparl de sa in n’ot foi. Pa dann kalann grèk mé bien avan sa !
Madam-la lé né dann Kongo (RDC) é èl i travay dann l’Amérik : inzényèr èl lé koni péi èl i travay pou son bann z’invansyon. Plis étonan lé inn ké lé z’ot.
L’az disèt-an, èl i viv dann l’afrik. Ala k’èl i trap in maladi grav. Lé oblijé fé aèl in l’opérasyon mé dann l’opital na poin l’éstrésité. I fo an avoir in group éléktrojène pou fé le l’opérasyon. El lé rant la vi épi la mor kan l’éstrésité i ariv. Bann médsin i nyabou sov aèl. Pou èl l’arivé léstrésité sé konm in grann shans d’ot pèrsone la pa konète épi lé mor.
L’èr-la èl i konpran l’éstrésité sa in n’afèr inportan pou la vi in takon demoun é èl i désid fé kékshoz pou shanj la sityasion. El I désid fé gran zétid pou trap son bi :l’ané 2005, èl I gingn son lisans dann lo jéni éléktrik dann in l’inivèrsité amérikène. Son l’énèrji pou èl aprann I fé romark aèl an bien dann l’inivèrsité Tolédo : sa I pèrmète aèl gingn plizyèr bours pou étidyé. Dann son dernier ané pou pass son lisans, èl I invant in sistem solèr k’i fonksyone avèk in pano ; Bann zournal i komans a anparl d’èl.
Ala k’èl I mète o poin in kantité system solèr é k’èl i gingn travay dann in gran l’antropriz l’éstrésité.
Ala k’èl i rokomans son z’étid é k’èl i prépar in métriz avèk in profésèr bien koni, lo doktèr Stuart. Avèk lo bann konsèy gran profésèr-la, èl i rann in loto éléktrik ibrid : el i bransh lo sistèm dsi in pil i fonksyone avèk l’idrojène. Voitir-la i polyé pa é son sèl réstan sé dolo pir. La pil èl i ansèrv i manyé lo gaz idrojène épi l’èr pou produi lo kouran éléktrik. Avèk lo kouran èl i ansèrv in motèr éléktrik pou fé tourn la rou déyèr. Mé son travay la pankor fini : konm èl i romark le loto i fonksyone avèk l’idrojène, èl i désid fé in éstasyon pou produi l’idrojène : lo prinsip lé sinp.i fo fé l’éléktrolyz donk dékonpoz le lo dann dé gaz, l’idrojène épi l’oksijène.… Si ni vé rézime la késtyon : lo madam injényèr i travaye dsi in l’oto éléktrik, èl i mète in ponp a idrojéne dann lo sirkui.L’èr épi l’idrojène i donn kouran pou fé tourn in motèr éléktrik épi fé tourn la rou. Aprésa avèk lo l’énèrji solèr, èl i nyabou produi l’idrojène, é konm moin la di tanto-la lo sèl déshé sé d’lo pur. Pa d’rojé d’gaz karbonik, ditou. Lo sèl kouran èl i ansèrv sé léstrésité solèr.arzout èk sa le loto i fé pa dézord kan i roul
Lo bann roshèrch Sandrine i fé sé larzan piblik : sète lo départman amérikin pou l’énèrzi, épi lo départman pou lo dévlopman dann l’ OHIO. Dann son bann roshèrch, èl la nyabou fé in plan pou mète l’éstrésité dann tout bann vilaz son péi. Astèr èl lé injényèr vi k’èl la nyabou pass in tèst pou la sèrtifikasyon konm injényèr. El la fine ète félisité par lo sénatèr l’OHIO, épi lo gouvèrnèr dann lo mèm androi ; el lé maryé dann l’androi èl i viv épi èl i travay. El na dé zanfan é èl i kontinyé fé son bann roshèrch. El i pé sèrv modèl nout zénès é amontr anou la pa la kapasité i mank nout bann jenn. In jenn madam é in madam l’Afrik la nyabou fé sak èlla fé. Pétète la volonté politik i anmank dann bann péi l’Afrik konm isi shé nou.
Une information récente communiquée par le ministre de la Justice Gérald Darmanin concerne la création de nouvelles prisons sur l’ensemble du (…)
Alors que Mayotte subit un enchevêtrement de crises - pauvreté structurelle, dégradation des services publics, conséquences dramatiques du cyclone (…)
La FSU Emploi Réunion tient à rappeler que la mise en œuvre des programmes de transformation de France Travail, issus de la loi Plein Emploi, ne (…)
Mézami, zot i rapèl lo mo kazou ? Mi anparl pa bann vyé roshé konm mwin mé la zénérassion d’apré. Si mi di kazou, kossa zot i oi dann zot (…)
Une délégation du "Collectif des usagers de la ligne Réunion - Comores" a été reçue le 2 juillet à la Région, à la demande de la Présidente (…)
Les cours du pétrole ont connu une nette hausse à partir de la deuxième quinzaine du mois de juin, portés par l’extrême tension au Moyen-Orient et (…)
Mézami, mon bann dalon, mi panss zot i rapèl la mortalité, laba dann Moris, lo gran kiltirèl épi politik Dev Virashwamy ; li lé mor na pwin lontan (…)
Dan noute kiltir popilèr néna bonpé kozman pou dir sa la éspass dann tan lontan… Mi koné pa pou koué, mé mwin néna dan l’idé k’ni viv in pé an (…)
La dette française atteint 114% du PIB au premier trimestre, soit près de 48.800 euros par Français. De fait, des crédits initialement prévus « ne (…)
En 2021, 595kg de déchets par personne sont collectés à La Réunion, soit davantage que dans l’Hexagone (548 kg/pers.). La Réunion se situe au 29e (…)
La Réunion fait partie des régions françaises les plus touchées par les conséquences sanitaires, sociales et judiciaires de la consommation (…)