Les questions du temps présent
21 juillet, parCeux qui n’ont que la France comme horizon indépassable tournent en rond
22 séptanm 2015, sanm

Son prinsip : Li lé sinp ! I fo fé bann boul la tèr mélanzé avèk konpos é anmayé avèk bann somans mélanzé. Aprésa i fo fé sèsh ali, transport ali dann l’androi pou bonbardé… i lans sa dann l’androi bann flèr i gingn pousé : kisoi zardin piblik, kisoi in l’androi an frish, kisoi ankor dann in ron ousa la pa majine plant bann flèr. I pé fé zoli partèr avèk sa é anplis ké sa i pé konsèrv la bio-diversité.
In savan japoné moin la fine anparl azot pa arienk in foi dann nout zournal. Koman li apèl ? Masanobu Fukuoka, l’invantèr l’agrikiltir sovaz o sinonsa l’agrikiltir natirèl. Pou kosa li téi fé sa ? Li téi fé sa, kan téi fé vnir ali dann in péi nana dézèr, la foré lé afayi é demoun l’androi i vé arplant pyé d’boi. Sé in bann boul sèk préparé konm moin la di an-o la, é sa i pous kan la plui i tonm. Solman i fo pa zète ali n’inport kan, i fo zète ali kan son l’èr i ariv a popré pou lo somans zèrmé. Kréol i diré kan son dégré d’line lé bon. Arzout èk sa i fo lans ali dann in l’androi ou i pé z’ète sir li va pousé : lo térin va akèy ali lé inportan. Sak i kont galman sé ké son l’èr l’arivé pou pousé.
I pé shoizi bann somans bann grin itil, sansa sak i done zoli flèr, sansa ankor sak lé bon pou lite kont mové zèrb, shanpignon épi bann plant konm kapisine épi zéyé d’Inn pou ranfors la santé lé z’ot plant. I pé shoizi osi bann grin bann plant i fé vni zabèy, gèp, papiyon, zoizo épi tout kalité z’insèk ou la bézoin dann out bitasyon.… Solman i fo fé antansion : pars i fo pa zète sa n’inport ousa. Par ébzanp dann in bitasyon bann zardinyé l’apré fé la séléksyon bann plant. I fo pa non pli zète bann bonm a somans dann in l’androi l’apré dévlop la bio-diversité.
Dann in résipyan ou I mélanz dis doz l’arzil, sansa la tèr an paté. Armète avèk sa dis doz téro, dé doz somans varyé.I pé mète osi in pé limon, in pé lo grin shanpignon. Mélanz tout ansanm an mouyan ziska ké ou i gingn in n’afèr konm la pate a modlé. Aprésa ou na ka roul ali an boul grosèr in boul ping-pong. Lé préférab plant bann grin I sava avèk l’androi. Avèk lo pti boul ou lé asiré ké zoizo I sar pa manj ali. Ou I pé z’ète sir galman lo bann boul va prann pasyans pou aspèr la plui. Sé konmsa ké lo saj Fukuoka la arplant bann foré in pé partou avèk lo bann dflèr k’I sava ansanm. In rokomandasyon : I vo myé ou I lans bann grène I sort dan l’androi é lé intérésan pou la bio-divèrsité, é si li lé in pé rézistan lé bon galman. Sirtou I fo évite fane sak I apèl bann pest vézétal. Si ou la fine prépar out bann bonb, ou I pé aspèr in pé avann anvoyé : ou I pé mète ali dann in l’androi sèk pa tro sho pou anpèsh bann grin zèrmé.
Ala in mélanz lo grin banna i fé dann l’erop :
Pour atir bann zoizo : oseille, centaure noire, lo grin pou zoizo
Pou in mini potazé dann la vil : kapisine, siboulète, radi, l’ozèye.
Pou donn la koulèr :
in pti pé lo grin tiflèr fané konm : blé-é, pti margrite, ti trèf, pourpyé.
NB Nana désèrtin l’androi demoun roganizé an bann i sava in pé partou pou lans z’ot bonb somans épi rann la vil in pé pli zoli konm moin la di azot lo ga i plant légime in pé partou dann son kartyé Los Angélès. Sré bien d’fèr in n’afèr konmsa. Zot i kroi pa ? Plito ké lès bann tète do zèf plant n’inport kosa, n’inport ousa, dann la vil épi lé mèm pa zoli, épi lé mèm pa itil, épi i san mèm pa bon…
Ceux qui n’ont que la France comme horizon indépassable tournent en rond
Mézami na pwin lontan mwin la ékrir in n’afèr dann in biyé pou dir d’apré sak mi antann in pé partou épi sak mi lir ossi dann zoinal, bann zansien (…)
In kozman pou la rout
NaMo Green Rail, sur la ligne Jind-Sonipa
D’autres communes concernées à La Réunion ?
Convention de subvention avec l’Agence française de développement
Archéologie : Un campement d’invaincus découvert
Création du Port Sec III
Relance du projet ferroviaire
Washington grand bénéficiaire d’une éventuelle dissolution de l’Union européenne
Na pwin lontan mi oi dann télé, in lanjin apré boulvèrs in kour lékol. Mi domann amwin pou kossa io fé sa, sirtou kan ou la bétone la kour-la na (…)
315 emplois supplémentaires en trois mois