Tardra-vyindra !
Matante Zélida la ékrir Justin :
— Mon shèr nové, mon spès salté !
Si ou té i koné konm moin lé kontan. Pou kossa ? Ou i koné : tout sak i an-nuy bann rouz-de-fon i fé plézir amoin ; é zordi, mi oi in bon pé gro nyaz i ramas dann z’ot syèl pou fé pèt in l’avalass déssi z’ot tèt.
Konm lé shoz i lé, moin lé près sir z’ot mézonn sivilizasyon, konm z’ot tram-train, sa i sava dingué sa ! La pa tro loin lo tan mi sar anvoy paké moushoir pou in pé ; épi, kan nana in pé zafèr i marsh pa, tout i (…)